„Eidama į viešąją biblioteką negalėjau nepastebėti šalia kelio tiesiog akyse vystančio, iš pažiūros ne vieną šimtmetį skaičiuojančio ąžuolo su išdegusia dreve. Didžiulio medžio šakos linko tiesiog ant žemės, o drevėje matėsi išgertuvių pėdsakai – voliojosi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Kodėl aplinkosaugininkai nieko nedaro? Šalia augančio ąžuolo drevė užbetonuota, o šis lyg paliktas likimo valioje“, – stebėjosi kaunietė Rima.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Romaldas Laukaitis sakė, kad pagal naujausius mokslininkų duomenis, ąžuolų drevių užbetonuoti, užmūryti ar apkalti skarda nerekomenduojama. „Mokslininkai tikina, kad nebereikia taikyti senų ąžuolų priežiūros metodų. Pažeistas dreves reikia paprasčiausiai dezinfekuoti ir palikti atviras“, – pasakojo R.Laukaitis.
Savivaldybės tarnautojas prasitarė, kad jam žinoma, jog medžių paunksmę mėgsta girtuokliai, tačiau prie kiekvieno ąžuolo pastatyti po policijos pareigūną nėra galimybių.
Įmonės, tvarkančios miesto žaliuosius plotus direktorius Robertas Mačiulis „15min“ sakė, jog šalia viešosios bibliotekos ąžuolai auga specifinėje teritorijoje. „Kauno ąžuolynas ir jo prieigos – valstybinės reikšmės žemė todėl, kad ąžuoluose įsikūrę į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti ir net europinės svarbos niūriaspalviai auksavabaliai. Todėl ąžuolų negalima „judinti“ be rimtos priežasties“, – informavo UAB „Irgita“ direktorius R.Mačiulis.
Anot pašnekovo, ąžuolai gyvuoja ilgą laiką net ir su esminiais pažeidimais. „Kadangi minėtame ąžuole gyvena retieji vabalai, mes negalime nieko daryti. Tačiau medis stebimas. Jei iškiltų realus pavojus aplinkai, būtų sušaukta speciali komisija, kuri spręstų medžio likimą“, – sakė R.Mačiulis.