Skunde tinkamu pavyzdžiu pateikiama Nida, Klaipėda bei kitos Europos šalys, kur egzistuoja nudistų pliažai ir šeimos turi galimybę poilsiauti kartu.
Rašte nurodoma, jog nudistai nuo 1992 m. tradiciškai rinkdavosi Šventojoje už moterų pliažo, tačiau pastaraisiais metais esą prasidėjo aktyvus nudistų pjudymas, nuolat kviečiama policija, grasinama baudomis, o nuogas kūnas traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nudistai pažymi, jog „tai gadina nuotaiką, kelia įtampą, pažeidžia žmogaus teisę pasirinkti norimą poilsio formą, o gelbėtojai, užuot dirbę savo darbą, bėgioja po kopas tikrindami, ar kas nors per daug neapsinuogino“.
Raštą LGKT „Šventosios nudistų pliažo įteisinimo iniciatyvinės grupės vardu“ pasirašė 53 asmenys. Nurodoma, jog pasirašiusių galėjo būti daug daugiau, nes „parašai buvo renkami po policijos reido, kai dauguma poilsiautojų jau buvo išvaikyti“.
Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją prekių ir paslaugų bei savivaldybių leidžiamų teisės aktų srityse. Įstatyme nurodoma, jog nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, visiems vartotojams privalu sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, bei taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, einanti lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, Edita Žiobienė teigia: „Gavus raštą, pradėtas tyrimas dėl galimai blogesnės vyrų padėties“.
Ankstesniais metais LGKT tyrė skundą dėl to, jog viename Lietuvos kurorte moterų pliažas esą buvo ilgesnis, nei vyrų. Diskriminacijos faktas tuo atveju nebuvo nustatytas, nes minėta situacija niekaip neapribojo vyrų teisių ilsėtis ir jiems nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos, nei moterims.
