Dauguma parlamentarų įstatymo projektui pritarė. „Už“ Konstitucijos pataisą nebalsavo tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija bei liberalas Gintaras Steponavičius.
Su tam tikromis sąlygomis Seimo nario ir ministro pareigų atskyrimą palaiko ir kitoje Seimo kadencijoje jau 19 parlamentaro mandatų užsitikrinusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Priežastis – Seimo nariai nespėja
„Seimo narys eidamas ministro pareigas yra užimtas ministerijos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimu ir negali viso savo darbo laiko skirti rinkėjų atstovavimui“, – rašoma Konstitucijos pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte.
Vienas iš įstatymo projekto iniciatorių V.Bukauskas išskiria dar dvi priežastis, kurios paskatino teikti šių siūlymą būtent dabar.
„Visuomenė yra nepatenkinta, kad pasikeitė vienmandačių apygardų ribos vien dėl to, kad apygardose nebeturime rinkėjų, kurie išvyksta ir išmigruoja. Turime kalbėti apie kažkokią kitą rinkimų sistemą.
Antra, Valstybės valdymo komitetas analizavo kitų šalių priimtus parlamentinio atstovavimo teisės aktus. Mūsų kaimynai latviai ir estai įteisino projektą, pagal kurį Seimo narys negali būti ministras“, – portalui 15min dėsto Darbo partijos narys.
Tikrai nėra ko ant dviejų kėdžių sėdėti – dėl to nukenčia komitetų darbas.
Šiam teiginiui pritaria socialdemokratų partijos narė Milda Petrauskienė.
„Tikrai nėra ko ant dviejų kėdžių sėdėti – dėl to nukenčia komitetų darbas.
Vyriausybės nariai negali dalyvauti komitetų posėdžiuose, o tai labai trukdo Seimo darbo kokybei“, – Seimo posėdžiu metu sako politikė.
Opozicija pataisą vertina kaip populizmą
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pataisą vadina populistiška ir ragina „drąsiai balsuoti prieš“.
„Taip sau bravūriškai pasakyti, kad Seimo nariai, žmonių išrinkti atstovai, negali būti ministrais, yra visiškas demokratinių tradicijų, kuriomis gyvena visa Vakarų Europa, nesupratimas“, – kategoriškai kalba buvęs premjeras.
Iš 76-ių balsavime dalyvavusių Seimo narių Konstitucijos pataisą palaikė 56 Darbo partijos frakcijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, Socialdemokratų partijos frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės, Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai bei keturi konservatoriai – Jurgis Razma, Antanas Matulas, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Algis Strelčiūnas.
Kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, tarp jų ir A.Kubilius, susilaikė. „Prieš“ balsavo vienintelis Seimo narys liberalas Gintaras Steponavičius.
„Populizmas“, – taip pateiktą įstatymo projektą vertina šešėlinis Liberalų sąjūdžio švietimo ir mokslo ministras.
Anot G.Steponavičiaus, egzistuoja ne viena gilias vakarietiškas tradicijas turinti valstybė, kurioje Seimo narys gali eiti ir ministro pareigas, ir galiausiai ne šis klausimas turėtų būti prioritetinis.
„Ne čia slypi didžiosios Lietuvos problemos“, – teigia liberalas.
Jam antrina konservatorių partijos pretendentas į vidaus reikalų ministro postą Arvydas Anušauskas. Seimo nario nuomone, nustumti politikus nuo valdymo yra nepriimtina.
Manau, kad ministrais turi būti skiriami politikai, gali būti Seimo nariai, gali ir nebūti, nes jie geriausiai jaučia pulsą ir gerokai daugiau negu koks biurokratas bendrauja su žmonėmis.
„Manau, kad ministrais turi būti skiriami politikai, gali būti Seimo nariai, gali ir nebūti, nes jie geriausiai jaučia pulsą ir gerokai daugiau negu koks biurokratas bendrauja su žmonėmis“, – teigia A.Anušauskas.
Konservatorius sutiktų su tokiu pataisos variantu, jei baigęs darbą Vyriausybėje politikas jį tęstų Seime.
„Latviai turi analogišką variantą, bet su tam tikra išlyga – jų parlamento narys, jeigu yra paskiriamas į Vyriausybę, išeina iš parlamento, bet jeigu jis palieka Vyriausybę, o parlamentas tęsia kadenciją, jis turi galimybę sugrįžti į Seimą. Su tokiu modeliu sutikčiau, jis turėtų prasmę“, – sako A.Anušauskas. Jo nuomone, Darbo partija, teikdama tokį siūlymą, siekia pasigerinti savo pozicijas rinkimuose.
Už Konstitucijos pataisą Seimo posėdžio metu balsavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Jei įstatymas būtų priimtas anksčiau, socialdemokratas nebūtų galėjęs užimti šių pareigų. Nepaisant to, politiko teigimu, Seimo nario ir ministro pareigas, siekiant kokybiškesnio darbo komitetuose ir su rinkėjais, atskirti reikėtų.
Pataisos likimą spręs naujasis Seimas
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, keičiant pagrindinį valstybės įstatymą, jo pataisos svarstomos Seime ir dėl jų balsuojama du kartus. Tarp balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka, todėl siūlomą pataisą galėtų įteisinti tik naują kadenciją pradedantis Seimas.
V.Bukauskas tiki, kad naujieji parlamentarai įstatymo projektą priims.
„Manau, kad šis Seimas, kuris kažkur iki lapkričio vidurio dirbs, gali atlikti pirmąjį balsavimą ir ateinančiam Seimui palikti užduotį – jeigu Konstitucija būtų keičiama, iki 2018 metų sausio 1-os dienos visi reikalingi poįstatyminiai aktai, įstatymai turėtų būti suredaguoti, sureguliuoti ir jie galiotų 2020 metų Seimo rinkimams“, – dėsto politikas.
Vadinamąją „profesionalų“ Vyriausybę siūlančios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis palaiko ministro ir Seimo nario pareigybių atskyrimą.
Vis dėlto politikas ragina keisti ne Konstituciją, o Seimo rinkimų įstatymą ir pataisą nukopijuoti nuo latvių.
„Latviškas rinkimų sistemos modelis yra pakankamai racionalus. Jeigu Seimo narys pasiryžta tapti ministru, jis turi sustabdyti Seimo nario įgaliojimus. Ne atšaukti, bet stabdyti. Tai įmanoma naudojant proporcinę rinkimų sistemą“, – tvirtina S.Skvernelis.
Politiko nuomone, naujai susiformavęs Seimas šį klausimą svarstys ir toliau.
„Manau, kad būsimas Seimas judės ta linkme, bet turėtų būti paimtas ne vienas fragmentas. Mes turėtume peržiūrėti visą rinkimų sistemą [...] ir apsispręsti“, – sako politikas.
Siūlomą Konstitucijos pataisą Seimas antrą kartą svarstys lapkričio 3-iąją.
