Už tai balsavo 119 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, trys parlamentarai susilaikė.
Pagal priimtą pataisą, laisvės atėmimo vietų įstaigos įpareigotos pranešti nukentėjusiam asmeniui apie nuteistojo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, būsimą jo išvykimą iš bausmės atlikimo vietos be palydos, jei nukentėjusysis pageidauja tai žinoti.
Dabar galiojančios normos numato, kad apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę privalu pranešti, kai jis iš kalėjimo išeina atlikęs bausmę ar pabėga iš jo.
Tokią pareigą laisvės atėmimo vietų įstaigos turi įgyvendinti, jei yra gauta nukentėjusiojo išreikšta valia.
Pataisius Bausmių vykdymo kodeksą, numatyta, kad nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki šio paleidimo dienos, o apie jo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar numatytą išvykimą be palydos – tą pačią dieną, kai priimamas toks sprendimas.
Šį pakeitimą inicijavęs Seimo narys Vytautas Bakas teigė, kad tokiu būdu būtų galima išvengti nemalonių situacijų nukentėjusiais baudžiamosiose bylose pripažintiems asmenims.
Anot jo, parengti pataisas paskatino viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad nuteistasis, išleistas iš pataisos namų trumpalaikei išvykai į namus, nuvyko pas nukentėjusį asmenį ir sukėlė jam nemalonių prisiminimų, neigiamų emocijų.
Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligos, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems.
Nuobaudų neturintys nuteistieji, bausmę atliekantys pusiau atviro tipo kolonijose lengvojoje grupėje, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji – iki dešimt parų be palydos išvykti į namus ar pasimatyti su artimaisiais.
