Tačiau pirmadienį spaudos konferencijoje nukentėjusiuoju Sausio 13-osios byloje pripažintas R.Povilaitis sakė, kad Generalinės prokuratūros prokurorai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, sistemingai pažeidinėjo Baudžiamojo proceso kodeksą.
Paaiškėjo atsitiktinai
R.Povilaitis nurodė, kad jam pavyko sužinoti apie keturis pažeidimus per pastaruosius dvejus metus.
„Tačiau nėra aišku, ar panašių ar kitokių pažeidimų nebuvo padaryta daugiau“, – teigė jis.
Tačiau nėra aišku, ar panašių, ar kitokių pažeidimų nebuvo padaryta daugiau.
R.Povilaičio žiniomis, ikiteisminis tyrimas Sausio 13-osios byloje prokurorų nutarimu buvo sustabdytas 2017 metų birželio 30 dieną. Tačiau nukentėjusieji, kurių yra apie 500, apie tai nebuvo informuoti, taip pažeidžiant jų teises.
„Tai reiškia, prokurorų nuomone, kad išnaudotos visos galimybės. Kitaip tariant, nebekeliami jokie klausimai ir nebeieškoma į juos atsakymų“, – komentavo jis.
Pakartotinai ikiteisminis tyrimas, pasak R.Povilaičio, prokurorų nutarimu buvo sustabdytas 2018 metų birželio 11 dieną.
Vėliau, anot jo, šis atnaujintas tyrimas sustabdytas 2018 metų gruodžio 20 dieną ir dar kartą – 2019 metų balandžio 30 dieną. Apie tai nukentėjusiems irgi nebuvo pranešta.
„Paskutinis šio tyrimo sustabdymas išaiškėjo atsitiktinai ir ne iš prokuratūros. Šių metų pradžioje kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, nurodydami, kad Michailas Golovatovas savo baigiamojoje kalboje teismo posėdyje praėjusiais metais spalio mėnesį per savo advokatą patvirtino, jog karinė jėga užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą buvo panaudota vykdant Michailo Gorbačiovo nurodymus.
Tai mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, rodydami, kad yra labai svarbus liudijimas teisme ir tai yra svarbus pagrindas inicijuoti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus M.Gorbačiovo atžvilgiu. Tačiau Generalinė prokuratūra atsisakė. Šitą prokuratūros sprendimą mes apskundėme ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš jo nutarties ir sužinojome, kad buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas“, – pasakojo R.Povilaitis.
Šitą prokuratūros sprendimą mes apskundėme ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš jo nutarties ir sužinojome, kad buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas.
Kiek vėliau buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas atnaujinamas.
R.Povilaitis pabrėžė, kad Sausio 13-osios byloje jis domisi visais sprendimais ir vykstančiu procesu: kokie klausimai keliami, kokie atsakymai gaunami.
„Daug metų gilinuosi, keliu klausimus. Nežinoti, kad prokuratūra sustabdo, sužinoti tą atsitiktinai po dvejų metų, kai buvo vienas sustabdymas, man atrodo, yra labai blogai“, – komentavo jis.
Nestabdė ydingos praktikos
R.Povilaičio teigimu, ikiteisminį tyrimą Sausio 13-osios byloje vykdo keli prokurorai.
„Klausimas, kuris kyla, kiek prokurorų iš tos grupės ar jų vadovų žinojo apie tokius sprendimus, ar žinojo, kad yra pažeidžiamas Baudžiamojo proceso kodeksas. Man atrodo, čia yra labai rimtas klausimas“, – pabrėžė jis.
Nukentėjusysis Sausio 13-osios byloje pabrėžė, kad prokurorų pažeidimai, vykdant ikiteisminį tyrimą, yra pasikartojantys, sistemingi.
„Tai rodo, kad prokuratūroje neveikia kažkoks vidinės priežiūros mechanizmas. Neatsirado prokurorų, jų vadovų, kurie sustabdytų tokią ydingą praktiką, tad pažeidimas buvo kartojamas ir kartojamas“, – akcentavo jis.
Neatsirado prokurorų, jų vadovų, kurie sustabdytų tokią ydingą praktiką, tad pažeidimas buvo kartojamas ir kartojamas.
R.Povilaičiui kilo klausimas dėl kitų prokurorų nutarčių ir jų atitikimo Baudžiamojo proceso kodeksui.
Penktadienį R.Povilaitis išsiuntė raštą E.Pašiliui, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente ir nustatyti aplinkybes bei asmenis, susijusius su jo minėtais pažeidimais.
„Antras punktas – peržiūrėti visų ikiteisminio tyrimo nutarčių atitikimą Baudžiamojo proceso kodeksui. Dar vienas dalykas – peržiūrėti visus mano pateiktus prašymus ir prokurorų nutartis į tuos prašymus nuo 2015 metų, taip pat peržiūrėti tų atsakymų pagrįstumą“, – pranešė jis.
Taip pat R.Povilaitis prašo sudaryti naują prokurorų grupę, kuri tirtų aplaidų vadovo pareigų vykdymą.
Kreipimaisi dėl liudijimų atmesti
R.Povilaitis pateikė naujausią informaciją apie Generalinės prokuratūros sprendimus dėl kelių pastarųjų jo prašymų.
Vienas jų susijęs su informacija, kurią paskelbė dramaturgas Marius Ivaškevičius savo feisbuko paskyroje šių metų pradžioje.
Jis aprašė pokalbį su Norvegijos žurnalistu Hansu Wilhelmu Steinfeldu, nurodydamas, kad pastarasis kalbėjosi su M.Gorbačiovu apie Sausio 13-osios įvykius.
R.Povilaitis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas iškviesti H.W.Steinfeldą liudyti Sausio 13-osios byloje. Tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas.
„Tai šį prokuratūros sprendimą praėjusią savaitę jau apskundžiau ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip matote, yra liudininkas, kuris gali turėti reikšmingos informacijos apie M.Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose, o Generalinė prokuratūra nemato reikalo šį liudininką apklausti“, – sakė nukentėjusysis Sausio 13-osios byloje.
Yra liudininkas, kuris gali turėti reikšmingos informacijos apie M.Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose, o Generalinė prokuratūra nemato reikalo šį liudininką apklausti.
Taip pat R.Povilaitis nurodė šių metų vasarą sužinojęs apie tai, kad LRT žurnalistai buvo nuvykę į JAV ir ėmė interviu iš buvusio JAV ambasadoriaus SSRS Jacko Matlocko.
1991 metų sausio 12 dieną jis, pasak R.Povilaičio, inicijavo susitikimą su Rusijos Federacinės Respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininku Borisu Jelcinu aptarti situacijai Baltijos šalyse.
Diplomatas, nukentėjusiojo Sausio 13-osios byloje teigimu, ne kartą bendravo su M.Gorbačiovu ir, kaip jis supranta, dar dabar turi kontaktą su buvusiu SSRS vadovu.
„Taigi kreipiausi į Generalinę prokuratūrą su prašymu iškviesti poną J.Matlocką liudyti šioje byloje. Generalinė prokuratūra atsisakė tenkinti šį prašymą. Šį sprendimą vėlgi apskundžiau praėjusią savaitę ikiteisminio tyrimo teisėjui“, – informavo jis.
R.Povilaitis prašė Generalinės prokuratūros susipažinti su asmeniniu J.Matlocko archyvu, saugomu JAV Duke'o universitete. Prokurorai į šį prašymą neatsakė.
Nuteisti 67 asmenys
Vilniaus apygardos teismas kovo mėnesio pabaigoje kaltais dėl kruvinų 1991 metų įvykių mūsų šalyje pripažino ir laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų skyrė 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.
Tarp jų – buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, sovietų armijos Vilniaus garnizonui vadovavęs Vladimiras Uschopčikas, buvęs KGB karininkas M.Golovatovas.
Beveik visi jie, išskyrus du asmenis, buvo nuteisti už akių, nes slapstosi užsienyje.
Sąlygos išpildyti teisingumą už akių nuteistų asmenų atžvilgiu yra kuklios, nes Rusija ir Baltarusija dėl to nebendradarbiauja su Lietuva.
Netrukus po nuosprendžio Sausio 13-osios byloje paskelbimo pranešta apie tai, kad jį skundžia ir prokuratūra, ir advokatai. Iš viso sulaukta 58 apeliacinių skundų.
Didelės apimties bylą Apeliaciniam teismui planuota perduoti iki metų pabaigos.
1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų kariams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Nukentėjusiaisiais byloje buvo pripažinti beveik 700 asmenų.
Erzina Maskvą
Sausio 13-osios byla visą laiką itin erzino Maskvą. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo iš karto sulaukta priešiškos kaimyninės šalies reakcijos.
Rusijos Tyrimų komitetas pranešė apie pradėtą tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių D.Jazovą.
Šių metų kovo viduryje paskelbta, kad Rusijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, kuris 2015 metais teismui perdavė Sausio 13-osios bylą.
Jis kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“ tiriant 1991 metų įvykius Vilniuje.
