Vienas iš rengiamo žodynėlio „Žodžiai – istorinės atminties saugotojai“ autorių, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Rolandas Kregždys BNS sakė, kad leidinys pirmiausia bus skirtas plačiajai visuomenei ir atspindės ne tik kalbinius, bet ir kultūrinius lietuvių ir lenkų ryšius.
„Jis bus labai skirtas plačiajai visuomenei, bus stengiamasi rašyti paprastesne kalba, vengiant sudėtingų mokslinių terminų, bet jis bus naudingas ir kalbininkams, specialistams“, – aiškino R.Kregždys.
Jo teigimu, žodynėlyje bus aprašyta keli šimtai žodžių. Tarp žodžių, kuriuos lietuviai perėmė iš lenkų kalbos, – popierius, kapišonas, arbata. Daug pasiskolintų žodžių jau nebevartojami, kai kurie ujami iš kalbos kaip barbarizmai.
„Tai bus polonizmų sąvadas. Polonizmai yra lenkų kalbos skoliniai, vartojami lietuvių kalboje. Jie bus diferencijuojami pagal pasiskolinimo laikotarpį, bus įvertinti darybiškai, skirstomi į grynuosius ir tuos, kurie turi lietuvių afiksų. Sakykime, žydelka – žydas yra skolinys iš lenkų kalbos, o „elk“ jau yra iš lietuvių kalbos pridėta. Bus apžvelgtos semantinės sklaidos ypatybės, ar kito reikšmė, ar nekito, kaip kito. Bus kai kurie kultūrologiniai dalykai apžvelgti, kodėl tas žodis buvo pradėtas vartoti lietuvių kalboje, kodėl nebuvo atitikmens“, – pasakojo vienas iš žodyno sudarytojų.
„Siekiama būtent tuos kultūrologinius faktus atskleisti, kodėl tokie žodžiai pradėti vartoti, tiesiog parodyti, kokie yra glaudūs lenkų ir lietuvių kultūriniai santykiai“, – sakė jis.
Parengtame Istorinės atminties puoselėjimo 2012 metų priemonių plane numatoma, kad žodynėlio sudarymui iš Ministro pirmininko tarnybai skirtų valstybės biudžeto asignavimų bus skirta 3 tūkst. litų.
Pasak R.Kregždžio, polonizmų sąrašai buvo sudarinėjami ir anksčiau – 19 amžiuje ir 20 amžiaus pradžioje. Kalbininkas taip pat pažymi, kad lietuvių kalbai įtaką darė ir kitų šalia gyvenančių tautų kalbos: vokiečių, gudų, rusų, latvių.
