Pasak V.Pilvinio, jo vadovaujamame skyriuje pacientų vidutinis amžius yra gerokai prieš pensiją – nuo mirties gniaužtų šiuo metu yra vaduojami ir vos 35 metų amžiaus sulaukę ligoniai.
„Tai yra žmonės, kurie šiuo metu galėtų būti ir namuose, ir darbe, ir padėti kitiems, ir nacionalinį produktą kurti. Tai darbingi žmonės, sąmoningi. Tikrai negalėčiau išskirti jų iš visuomenės“, – sako profesorius.
Medikas pažymi, kad koronavirusas aukų nesirenka ne tik pagal metus – jam, pasirodo, nesvarbios yra ir gretutinės ligos.
Mes nesiekiame mirties. Mes siekiame – priešingai – gyvenimo. Ir mes labai jį mylime.
Gruodžio 10 dieną specialioje spaudos konferencijoje dėl jauniausio paciento nuo COVID-19 mirties profesorius pažymėjo, kad jaunuolis neturėjo jokių gretutinių ligų, sportavo. Kitaip tariant, priešingybė iki šiol dominuojančiam visuomenės požiūriui, kad koronavirusas pavojingas tik vyresniems žmonėms.
„Ir gal yra neteisinga nuomonė, kuri buvo pačioje pradžioj pateikta, kad tai yra pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms. Tai yra netiesa. Gal sunki būklė retesnė jaunam žmogui, bet kaip matote 44 metų, 50 metų, 27 metų (amžiaus pacientai miršta. – red.). Šiuo metu turime 35 metų amžiaus pacientą ir nebūtinai tai turi būti gretutinė patologija. Šis virusas ir šita liga yra pavojinga mums visiems“, – teigia Kauno klinikų specialistas.
„Norime, kad žmonės gyventų“
Profesorius V.Pilvinis teigia, kad žmonių mirtys yra jaudinanti netektis. Jo teigimu, žmonių komentarai esą medikai prie to pripranta, neatitinka tikrovės.
„Mes esame tokie patys žmonės, turintys savo šeimas, jausmus, kasdienybę. Ir tikrai žmogaus netektis, nepriklausomai nuo amžiaus, mus jaudina. Jaudina kiekvieną. <...> Tikrai matome kenčiančius tėvus, kenčiančią šeimą. <...> Mums nėra taip paprasta“, – tikina jis.
„Norėčiau tik pasakyti – reanimatologai nėra žmonės, kurie bando prisitaikyti prie mirties. Jie daro viską, kad žmogus gyventų. Mūsų orientacija, kad žmonės išgyventų. Mes nesiekiame mirties. Mes siekiame – priešingai – gyvenimo. Ir mes labai jį mylime. Gal dėl to esame jausmingi žmonės: mes norime gyventi. Norime, kad žmonės gyventų“, – teigia Intensyviosios terapijos skyriaus vadovas.
Sakykime, tas priešas būtų ne virusas, bet karinis priešas. <..> Eičiau į parduotuvę nusipirkti daugiau tualetinio popieriaus?
Tiesa, profesorius stebisi, kad kai kurie žmonės su savo gyvenimu elgiasi taip, lyg žaistų azartinius žaidimus. Pavyzdžiui tie, kurie nuvertina viruso keliamą pavojų.
„Tai yra loterija. Žmonės, pasirodo, dar ir savo gyvybę gali pastatyti į ruletę. Yra tokių žmonių. Galbūt nori tiesiog pasirodyti. Mirties baimė vis dėlto egzistuoja kiekviename žmoguje. Jeigu jis pats savęs paklaustų, ką jis daro, ar tikrai nori rizikuoti, o ne pasirodyti, matyt, atsakymai kils iš vidaus. Tegu savęs paklausia, ar tikrai nori rizikuoti, ar reikia rizikuoti. Kokia čia esmė?“ – klausia profesorius.
Lietuva yra patikroje
Pasak mediko, matydami sergančius mylimuosius, artimieji kenčia nemažiau. Dažnai profesorius sako sulaukiantis klausimų: kodėl man, kodėl mums, kodėl mano tėčiui, mamai, dukrai, sūnui, kodėl jie miršta. Apmąstydamas šiuos kreipinius V.Pilvinis juos performuluoja į kitą klausimą – o kodėl taip nutiko visai Lietuvai? Ir pateikia savo atsakymą.
Mes norime gyventi. Norime, kad žmonės gyventų.
„Ir mano atsakymas būtų toks, kad tikriausiai tai yra patikra. Savotiška gamtos patikra. Kokia mūsų valstybė, kokie mūsų žmonės, kokie mūsų valstybės vadovai, ką mes renkame, kaip renkame, ar gebame būti tauta, ar gebame būti kartu vienas kitam padedantys, ar esam atskiri, tokie individai, nesugebantys būti.
Sakykime, tas priešas būtų ne virusas, kažkoks išorinis, bet karinis priešas. Mes toliau būtume individai? Eičiau į parduotuvę nusipirkti daugiau tualetinio popieriaus? Galbūt man reikės išbūti ilgiau namuose, čia svarbiausia tai?“ – teigia profesorius.
„Bet jums noriu tikrai užtikrinti, kad mūsų skyriuje yra jaunų žmonių, slaugytojų, net studentų. Jie pamatę, kokia yra situacija, jie savo laisvalaikį, atostogas, net kitą ciklą aukoja ir dirba pas mus. Nes jiems atrodo kitaip. Kad reikia galvoti ne tik individualiai ir sau naudingai, bet galvoti ir apie kitą, sergantį draugą, pažįstamą, gal svetimą žmogų, kuriam šiuo metu yra kančia. Tai Lietuva yra patikroje. Ir kokia ji yra, mes dar pamatysime“, – prideda Kauno klinikų medikas V.Pilvinis.
Lietuva yra patikroje. Ir kokia ji yra, mes dar pamatysime.
Kokia prasmė per Kalėdas būti namie?
Pasak reanimatologo, į šį klausimą turime atsakyti patys sau, mat nežinodami tokios aukos prasmės, neturėsime vidinės ramybės. V.Pilvinis pateikia savą požiūrį, kodėl prasminga šventes sutikti kitaip nei esame pratę:
„Šventės yra labai prasmingos, bet jos turi turinį. Jeigu jūsų šventė yra eglučių lenktynės, kuri yra gražesnė, ir būtinai jums reikia ją pamatyti, tai čia tikriausiai ne šventė. Jeigu jums reikia pamatyti, kaip į orą šaunamos ugnys, ar tikrai čia yra šventė? Kas jūsų šventė? Jeigu jūsų širdyje yra vietos suvokimui, kas yra Kūčios, adventas, Kalėdos, koks tai yra turinys, mano nuomone, nepriklausys, ar iššaus dar žmonės į dangų vieną ar kitą ugnį, ar eglutė vieno miesto kažkiek gražesnė už kitą. Tai yra tokia tuštybė.
Šventė yra jumyse, jūsų širdyse, jūsų šeimose. Būdami kartu. Ir šventė yra suvokime, kad jūs esate žmogus, galintis padėti kitam. Jeigu jūs jausite malonumą pasiaukodami, dalindamiesi, jūs būsite laimingi žmonės. Aš linkiu jums būtų laimingiems žmonėms ir gyventi gyvenimą. Ir nesirūpinti mirtimi, o rūpintis gyvenimu ir kitais žmonėmis“, – sako Kauno klinikų profesorius V.Pilvinis.
-
Koronavirusu persirgo 41 tūkst. žmonių, o imuninės kraujo plazmos kitiems ligoniams aukojo vos daugiau nei 300 – kodėl?
-
Ligoninės „raudonojoje“ zonoje savanoriaujantis COVID-19 jau įveikęs P.Saudargas: „Sunku žodžiais aprašyti įspūdžius“
-
Airijos pavyzdį pateikęs V.Kasiulevičius: mūsų laukia sunkus laikas bent iki balandžio
