Bandė išlikti berniuku
Rapce prisistatanti mergina socialiniame tinkle „TikTok“ turi per 25 tūkst. sekėjų, jos paskyrą mėgsta bemaž 635 tūkst. žmonių. Dabar ji atvirai pasakoja, kas yra, nors iš pradžių nei jos sekėjai, nei artimieji, nei draugai nežinojo tiesos.
Tačiau mergina jau vaikystėje suprato esanti skirtinga nuo kitų vaikų. „Vaikystėje visada turėjau lyties problemų. Niekados negalėjau suprasti, kas su manim negerai, – parlamento rūmuose surengtoje diskusijoje „LGBT+ balsai Seime“ pasakojo ji. – Tuo metu labai stengiausi save pateikti kaip mergaitę.
-
„Baltic Pride“ eitynių žinia politikams: norime tokių teisių, kokias turi visi
-
Valdančiųjų atstovai: žingsniai siekiant apginti LGBT+ teises Seime žengiami sunkiai
-
JAV lietuvis turėjo daugiau drąsos būti netoli pučo nei mamai pasakyti esąs gėjus
-
„Baltic Pride“ eitynės įvyko – dalyviai palydėti maldomis, šventė tęsis toliau
Visą laiką būdavau su mergaitėmis, negalėjau įsivaizduoti savęs kaip berniuko. Iš pradžių buvo labai keista, nes niekur nemačiau tokių žmonių kaip aš, visada svarsčiau, kodėl aš taip išsiskiriu, kodėl aplink nėra tokių žmonių kaip aš.“
Berniuko kūne gimęs vaikas nesuprato, kas su juo ne taip, užtat kiti matė, kad jis yra kitoks. Dėl savo išskirtinumo Rapcė patyrė daug patyčių – vaikai kabinėdavosi net prie tokių dalykų, kurie net nepagalvotum, kad yra blogi.
Pavyzdžiui, viena mergaitė tyčiojosi dėl karoliukų, nes jais puoštis esą gali tik mergaitės, vaikai klausinėdavo, kas ji yra – mergaitė ar berniukas, kodėl plaukai ilgesni, kodėl mėgsta „mergaitiškus dalykus“.
Rapcė neturėjo atsakymų į tokius klausimus, nes dar nežinojo, kas yra translytis žmogus, ir vylėsi, kad su laiku jos problema išnyks. Ji bijojo prisipažinti kitiems, kad iš tiesų yra mergaitė, – nuogąstavo, jog kiti pagalvos, kad tai yra visai nenormalu, atstums, atsisakys leisti laiką kartu.
Laikui bėgant vaikas priprato prie užgaulių komentarų ir ėmė galvoti, jog kai kurie nesupranta tokių dalykų, bet nebesuko dėl to galvos – esą nereikia įtikti visiems. Nepaisant to, pradinėse klasėse Rapcė stengėsi „išlikti“ berniuku.
Buvo sunku, bet stengėsi nekreipti į tai dėmesio, koncentravosi į mokslus, draugus. Tačiau mergaitiškoji pusė niekur nedingo – Rapcė džiaugėsi būreliais, kuriuos lankydavo daugiausia mergaitės.
„Visada turėjau vilties, kad gal ateis diena, kai būsiu suprasta ir viskas bus gerai, – prisiminė diskusijos dalyvė. – Berniukai nenorėdavo matyti manęs savose rūbinėse, galvodavo, kad padarysiu ką nors blogo, dažniausiai varydavo mane pas mergaites.“
Sulaukusi 12-os ji suprato, kad patinka vaikinai, bet buvo įsitikinusi, kad tai – nesąmonė, kad turėtų praeiti, visiems taip pasitaiko. Porą metų tai slėpė, kol netyčia prasitarė draugėms. Šios Rapcės neatstūmė, priešingai, stipriai palaikė, prisipažino nujautusios ir tikino, kad viskas yra gerai.
Berniukai nenorėdavo matyti manęs savose rūbinėse, galvodavo, kad padarysiu ką nors blogo, dažniausiai varydavo mane pas mergaites.
Tokia reakcija buvo maloniai netikėta. Nepaisant to, Rapcei vis tiek atrodė, kad ji yra ne ji, todėl pradėjo aiškintis, kas iš tiesų yra. Svarstė, kodėl taip mėgsta moteriškus dalykus, kad gal vis tik nėra gėjus, bet kažkas kito.
Būdama gal 15-os metų ji „TikTok“ pirmą kartą pamatė translytę merginą. Tuomet lyg akmuo nuo širdies nukrito, suprato esanti ne viena ir kad pagaliau gali atsiskleisti.
Tėvams reikėjo tik laiko
Pirmiausiai ji ėmėsi makiažo. Į klausimą, ar galėtų nusipirkti makiažo priemonių, tėvai sureagavo su nuostaba, bet leido. Jokios patirties neturėjusiai paauglei dažytis buvo didelis išbandymas. Mokėsi iš „YouTube“ įkeltų pamokėlių, siuntė savo atvaizdus draugėms ir teiravosi, ar viską padarė tinkamai.
Šios iš mandagumo atsakydavo teigiamai, bet Rapcė, dabar žiūrėdama į pirmuosius bandymus, pripažįsta, kad rezultatas būdavo tragiškas, tačiau galiausiai perprato, kaip elgtis su kosmetika.
Ji džiaugėsi ilgu karantinu dėl COVID-19 – turėjo daug laiko sau. Nors suprato, kad yra translytė, baiminosi tai pranešti kitiems, visų pirma – tėvams. Mergina bijojo, kad bus išvaryta iš namų ir neturės, kur dėtis, arba išgirs, kad tokia jos lytinė tapatybė yra tiesiog nesąmonė. Tačiau prisipažinusi bičiuliams nė vieno neprarado. Tai ne tik džiugino, bet ir drąsino atsiskleisti kitiems.
Matant save kaip asmenybę, kuri turi daug dėmesio, keista buvo visiems pasakyti, kad esu translytė. Bijojau, kad pasakys: neatrodai, kaip mergina, turi atrodyti kaip mergina, kad būtum translytė.
„Draugės įkvėpė pranešti tai tėvams, sakė: gal nebus blogai, gal viskas bus gerai. Viskas tikrai buvo gerai, tiesiog jiems reikėjo laiko, kad tai suvoktų. Jie žinojo, kad yra tokių žmonių, bet reikėjo laiko. Buvo labai sunku. Stengiausi pasakyti ir viskas, stengtis kažką daryti, pradėti tai dabar ir gyventi su tuo.“
Sunkumai nesibaigė. Rapcė ėmė kreipti dėmesį į savo kūną. Jai nepatiko regėti vyriškus bruožus, nes matydama juos veidrodyje jautėsi labai negerai. „Buvo ilgas procesas, nežinojau, kaip tai pakeisti. „Guglindavau“ klausimą, kaip per naktį tapti mergina.
Supratau, kad tam reikia laiko. Tuo metu kėliau viską į „TikTok“. Matant save kaip asmenybę, kuri turi daug dėmesio, keista buvo visiems pasakyti, kad esu translytė. Bijojau, kad pasakys: neatrodai, kaip mergina, turi atrodyti kaip mergina, kad būtum translytė. Galvojau, kad tokie stereotipai gali ir turi būti šiais laikais.
Laikui bėgant supratau, kad neturi laikytis stereotipų, įtikti kitiems, elgtis kažkaip kitaip, išskirtinai, neturi visada pritarti visų nuomonei. Visada turiu pakovoti už save. Gal ir nesu visą laiką tobulas žmogus, vis tiek žinau, kad esu translytė ir viskas yra gerai. Tada supratau, kad laikas pasakyti visiems.“
Nors atsiskleidusi ji sulaukė daug palaikymo, buvo ir priešiškai nusiteikusių žmonių. Nemažai išgyvenusi anksčiau, Rapcė žinojo, kad į tai nereikia kreipti dėmesio. „Aš pati galiu su tuo susigyventi, todėl dabar varau į priekį, esu pilna pozityvo, visada stengiuosi save nuteikti pozityviai.
Kad ir kas prieš mane atsirastų, kad ir ką pasakytų, kad ir kaip pasityčiotų, visada būsiu savimi, manęs jie nepaveiks grįžti atgal. Visada žinosiu širdy, kad esu mergina, moteris ir yra, kaip sakau, kaip sako mano širdis.“
