Po tokių kaltinimų mirusiojo tėvas ryžosi viešai papasakoti visą tos tragiškos dienos įvykių eigą, rašo delfi.lt.
Šeima kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu ištirti įvykį. Anot jų, telefonų skambučių išklotinė akivaizdžiai byloja, kad per tą dieną pagalbos ieškoti bandyta vos ne kas valandą.
Liga vaiką pasiglemžė trumpiau nei per parą
Kaip pasakojo vyriškis (redakcijai vardas ir pavardė žinomi – delfi.lt), praėjusios savaitės antradienio rytą, apie pusę septynių, atsibudęs sūnus pasiskundė, kad jam skauda kaulus ir pakilo aukšta temperatūra.
„Ko turėjome namuose nuo peršalimo, tokių vaistų jam iškart ir davėme, bet jau septintą valandą buvome poliklinikoje, kad iškviestume vaikui į namus budinčią gydytoją. Mums patarė budinčiosios nekviesti – esą jauna gydytoja, be to, turi labai daug iškvietimų, tad galime ir nesulaukti pagalbos. Registratorė patarė susitarti su savo apylinkės gydytoja, kad ji apžiūrėtų. Žmona taip ir padarė – gydytoja pažadėjo, baigusi darbą, užsukti, o kol ji ateis – nupirkti vaikui ibupromo nuo temperatūros ir skausmo. Aš taip ir padariau. Kol sūnus laukė gydytojos, mes nuolat jam skambindavome ir sužinojome, kad jis pradėjo vemti. Dar kartą paskambinome apylinkės gydytojai, pasakėme, kad atsiranda nauji simptomai. Ši dar kartą patvirtino ateisianti.
Iš tiesų, antrą valandą ji užėjo ir apžiūrėjo vaiką, pasamprotavo, kad šiuo metu nėra jokių gripų ir nusprendė, kad tai gali būti inkstų uždegimas, išrašė du tyrimų lapelius šlapimui ir kraujui bei liepė rytoj poliklinikoje pasidaryti tyrimus. Nieko daugiau vaikas negavo – nei jokio gydymo, nei siuntimo į ligoninę, nors ant kelio tuo metu jau buvo hematominė kraujosrūva, apie kurią vaikas mums sakė ir gydytojai parodė. Tai šios infekcijos požymis. O ir mes ryte gydytojai pabrėžėme, kad jis turėjęs „meningokoką“ – tąkart vos išplėšėme vaiką iš mirties nagų, todėl mums labai neramu“, – atviravo pašnekovas.
Pusę penkių iš darbo grįžęs tėvas vaikui, gydytojos nurodymu, sugirdė ibupromo, o šiam nenustojant vemti – dar ir smectos. Apie aštuntą valandą vakaro paauglys užsnūdo.
„Prieš dešimtą valandą nuėjau pasižiūrėti, kaip jis, ir pamačiau, kad visas jo kūnas išbertas kraujosrūvų. Tuoj pat paskambinau greitajai pagalbai, kuri, beje, atvyko per keletą minučių. Kol laukėme, dar spėjau paskambinti gydytojai, papasakojau situaciją ir paprašiau patarimo, ką šiuo metu dar galėčiau padaryti, kol atvyks medikai. O ji, kaip niekur nieko, atsakė: „Jūs dar ne ligoninėje? Aš gi įtariau meningitą“. Nežinau, ką ir begalvoti. Jei žmogus įtarė, bet nei užsiminė apie tai, nei siuntimo į ligoninę išrašė, tai mažų mažiausiai nusikalstamas aplaidumas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vyriškio manymu, reikia apskritai pradėti diskusiją, kas yra šeimos gydytojas, kokią kvalifikaciją jis turi, kaip privalo reaguoti ypatingais atvejais. „Beje, ligoninėje manęs irgi klausė, kodėl patys čia nevažiavome. „Ne kartą anksčiau pas jus buvau, – atsakiau, – bet jūs vis uždarydavote duris ir priekaištaudavote, ko čia atvažiavome, kai vaikas tik sloguoja“. Ligoninės medikų darbui neturiu jokių priekaištų – jie dirbo profesionaliai, tačiau tuo metu jau nieko nebuvo galima padaryti. Kas įvyko, supratau jau tuomet, kai vaikas buvo vežamas į ligoninę. Tačiau, manau, jau laikas pradėti kalbėti apie įvairių institucijų atsakomybes. Su kuo nepakalbi – visi nukentėję nuo mūsų sveikatos apsaugos sistemos, bet visi tyli“, – teigė vaiką palaidojęs tėvas.
