Hipotiroidizmas – būklė, kai skydliaukė nebeišskiria skydliaukės hormonų, todėl sulėtėja metabolizmas (medžiagų apykaita), gali kamuoti sąnarių skausmai, sutrikti širdies veikla, atsirasti nevaisingumas, augti svoris. Ir nors ši būklė dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus moterims, ją gali sukelti kai kurie produktai. Produktai, pasižymintys vadinamosiomis goitrogeninėmis savybėmis. Štai toks produktas yra ir kale kopūstas.
Anot gydytojos natūropatės Deirdre Orceyre, kale kopūstas gali ne tik slopinti skydliaukės veiklą, bet ir būti itin sunkiai virškinamas. Todėl mitybos specialistai rekomenduoja kale kopūsto lapus vartoti tik tinkamai termiškai apdorojus – verdant vandenyje, garuose. Žinoma, tuomet kale kopūstuose nelieka tiek daug naudingųjų medžiagų – vitaminų, antioksidantų. To, dėl ko šis kopūstas yra toks ypatingas.
Todėl kai kurie sveikuoliai stipriau laikosi įsitikinimo, kad kale kopūstai – labai sveika, jei vartojami saikingai ir šio kopūsto termiškai neapdoroto skanauja kartą ar du per savaitę.
Įprastesnis ir netikėtas produktas
Ką dar būtų galima įtraukti į šį sąrašą? Ogi gerokai labiau pažįstamą augalą – rabarbarą. Rabarbaro gabaliukai cukruje, rabarbarų ir braškių pyragas, saldi sriuba ir visokie kitokie maisto produktai nėra tokie reti mūsų šalyje. Ir nors daugeliui gali būti savaime suprantama, kaip paruošti rabarbarą, vis dar atsirandą tokių, kurie sukepa, sutroškina, suverda rabarbarą su lapais, o tai – didelė klaida.
Rabarbaro lapuose kaupiasi toksiškos medžiagos, kurios patenka į organizmą juos suvalgius. Pagrindinės organizmui kenksmingos medžiagos – antrachinonai ir oksalo rūgštis. Nors botanikos knygose galime rasti, kad reikia didelio kiekio rabarbaro lapų, kad žmogus mirtų, vis dėlto kai kam užtenka vieno lapuoto rabarbaro, kad pasijustų blogai.
Vis dar atsirandą tokių, kurie sukepa, sutroškina, suverda rabarbarą su lapais, o tai – didelė klaida.
Jautresnis asmuo gali pajusti sunkumą kvėpuojant, burnos deginimą, akių skausmą, pykinimą, viduriavimą, silpnumą. Taigi būtinai pašalinkite rabarbaro lapus, prieš ruošdami ką nors skanaus iš šios daržo gėrybės.
Na, ir galiausiai – apie žaliavalgystę ir vieną kiek keistą žaliavalgišką maisto produktą. Žaliavalgystė užkariauja visą pasaulį. Daugybė straipsnių apie išsigydžiusiuosius ligas, numetusius svorį ir atradusius tikrą gyvenimo džiaugsmą žaliavalgius bado akis internete, spaudoje ir televizijoje. Bado taip, kad nejučia pradedi dairytis žaliavalgiškų receptų ir produktų.
Tai štai, žaliavalgystė paremta idėja, kad valgomas maistas neturi būti apdorotas. Neapdorojant maisto, ypač neapdorojant jo termiškai, išlieka visos svarbiausios jame esančios mitybinės medžiagos. O idant maisto įvairovė išliktų net nevartojant jo apdoroto, valgomi visokie įdomūs dalykai.
Taip pat skaitykite: Žaliasis supermaistas – organizmui stiprinti ir valyti
Pavyzdžiui, termiškai neapdorotos raudonosios pupelės. Žinoma, šiaip šis produktas niekuo keistas, bet valgyti jį žalią – įdomus sprendimas. Žmonės šias pupeles kelias valandas palaiko vandenyje ir gardina įvairiausius patiekalus.
O raudonosios pupelės natūraliai kaupia toksinus, vadinamus lektinais. Jų yra net ir organinio maisto parduotuvėse randamose pupelėse. Tad prieš vartojant tokias pupeles neapdorotas, būtina jas mirkyti kokias 8 valandas. Priešingu atveju lektinai gali pakenkti skrandžio ląstelėms, pažeisti jų natūralų atsinaujinimą, net sukelti tų ląstelių mirtį.
Tik kelios tinkamai neapdorotos raudonosios pupelės, ir įmanoma, jog jus kamuos pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kita vertus, net ilgai pamirkius šias pupeles, lektinų lieka. Pačių žaliavalgių internetiniuose puslapiuose dalijamasi informacija, kad termiškai neapdorotos šios pupelės nuodingos. O savo naudingąsias savybes jos išlaiko net termiškai apdorotos.
Tad rūpinkitės tuo, ką valgote, bei tuo, kaip paruošiate sveiką maistą.
Parengė Audrė Bartaševičiūtė
