Buvęs LRT generalinis direktorius K.Petrauskis, kurio valdymo metais visuomeninis transliuotojas išgyveno aukso amžių, pusantrų metų tyliai stebėjo, kas dedasi jo buvusioje darbovietėje. Tačiau įsiplieskus LRT ginčui su Lietuvos radijo ir televizijos centru (Telecentru) sakosi pratrūkęs. „Tai, kas šiuo metu vyksta LRT viduje, yra nepriimtina ir kelia didelę nuostabą. Mane tokie dalykai tiesiog išmuša iš vėžių", – LŽ prisipažino jis.
Dabar „Valstiečių laikraščiui“ vadovaujantis žiniasklaidos profesionalas sako negalintis suvokti, kaip A.Siaurusevičius per tokį trumpą laiką sugebėjo biudžeto lėšomis solidžiai remiamą įstaigą įvaryti į milijoninius nuostolius.
Dabar „Valstiečių laikraščiui" vadovaujantis žiniasklaidos profesionalas sako negalintis suvokti, kaip A.Siaurusevičius per tokį trumpą laiką sugebėjo biudžeto lėšomis solidžiai remiamą įstaigą įvaryti į milijoninius nuostolius. „LRT ilgai lipo iš balos. Ką nors sukurti reikalauja daug pastangų ir energijos. Gaila ir skaudu, kad galima taip greitai sugriauti tai, dėl ko buvo ilgai dirbta ir stengtasi", – pokyčius institucijoje įvertino K.Petrauskis. Socialdemokratams, ypač Gediminui Kirkilui ir prezidentui Valdui Adamkui artimų tarybos narių balsai nulėmė, kad 2008-ųjų balandį jis per naujojo vadovo rinkimus pralaimėjo A.Siaurusevičiui dviguba taškų persvara.
Užteko pusmečio
Jei kas leistų, K.Petrauskis dabartinei LRT administracijai už vadybą rašytų dvejetą. „Palikau pelningai dirbančią instituciją, kuri nebuvo skolinga nė lito. Vos per pusę metų nuo mano išėjimo LRT prisikaupė daugybė skolų. Čia reikia vadybinių "sugebėjimų" pelningai dirbančią įstaigą padaryti nuostolingą, sugeneruoti tokį didelį minusą. Dar atsiminkime, kad tuo metu net nebuvo krizės: reklamos pajamos pradėjo kristi tik pernai gruodį!" – pabrėžė K.Petrauskis.
Jo teigimu, iki A.Siaurusevičiaus direktoriavimo LRT viskas buvo sutvarkyta, grąžintos paskolos, nupirkta naujos technikos. „Vien 2007-aisiais investuota 18 mln. litų. Todėl dabar LRT nereikia papildomų pinigų, užtenka susiveržti diržus. Bet kodėl to nedaroma?" – stebėjosi K.Petrauskis.
Anot premjero A.Kubiliaus, Lietuvos ūkis nusmuko iki 2006 metų, o finansiškai nebesuvaldoma LRT, K.Petrauskio žodžiais, bumbtelėjo net į gūdžius 2000-uosius, kai ši įstaiga taip pat turėjo didžiulių nuostolių. Iš pagrindų sutvarkyta ir 91 mln. litų biudžetą valdžiusi LRT 2008-uosius baigė turėdama 6,6 mln. litų „minusą", nors dar 2007 metais galėjo džiaugtis kone 3 mln. litų pelnu.
Prašvilpta vėjais
K.Petrauskis pažymėjo, kad A.Siaurusevičiaus administracija, valdydama LRT ūkį ir tinklelį, klumpa lygioje vietoje. „Pavyzdžiui, „LTV šokių dešimtukas" buvo brangiausiai Lietuvos televizijai kainavusi laida. Tačiau ji generuodavo ir didžiausias reklamos pajamas. Naujoji administracija šią laidą panaikino. Galbūt ir geras sprendimas, bet ką mes matome? Analogiška laida rodoma per TV3: ji turi didelius reitingus, milžiniškus reklamos įkainius ir duoda solidžių pajamų komercinei televizijai. Ir ši laida filmuojama LTV didžiojoje studijoje! Pati LRT iš jos gauna tik grašius – už nuomą. Tai visiška vadybos nesėkmė ir analfabetizmas: išvyti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius", – negailėjo kritikos K.Petrauskis.
Avantiūra jis vadino ir naujosios administracijos užmojus, vos apšilus kojas, neapskaičiuotai išplėsti laidų tinklelį. „Ar penkios atleistos vaikų choro vadovės išgelbės finansinę LRT situaciją? Nemanau. Reikia kelti klausimus, ar būtinas toks automobilių parkas, ar reikia tiek laidų, ar reikia įrenginėti sporto aikštynus", – aiškino buvęs LRT vadovas.
Visuomeniniam transliuotojui smengant į nuostolius mažėjo ir jo populiarumas. Pernai LTV auditorija sumenko 0,1 proc., o šiemet, kaip fiksuoja bendrovės „TNS Gallup" TV metrai, šio kanalo žiūrovų dar labiau mažėja. Naujienų svetainės www.lrt.lt lankomumas smuko dar dramatiškiau: „Gemius" statistika rodo, jog tarp visų Lietuvos svetainių šis portalas iš 31 vietos 2008-ųjų birželį žnektelėjo į 65 poziciją atitinkamą 2009 metų mėnesį.
Kartu visuomeninį transliuotoją paliko arba buvo priversti iš jo pasitraukti tokie sunkiasvoriai intelektualai kaip Darius Kuolys, Leonidas Donskis ar Liudvika Pociūnienė.
Kartu visuomeninį transliuotoją paliko arba buvo priversti iš jo pasitraukti tokie sunkiasvoriai intelektualai kaip Darius Kuolys, Leonidas Donskis ar Liudvika Pociūnienė. LRT administracija neišsaugojo ir „lengvesnių" televizijos žvaigždžių: Rolando Vilkončiaus, Lavijos Šurnaitės, Aistės Mažutytės. Atėjus A.Siaurusevičiui apibyrėjo ir LRT taryba – protestuodami prieš generalinio direktoriaus kadrų politiką atsistatydino LRT tarybos pirmininkas Valentinas Milaknis ir tarybos narys Romas Sakadolskis. Šis, palikdamas tarnybą, LRT padėtį apibūdino kaip ritimąsi į nuokalnę.
Siauras ministro požiūris
K.Petrauskio nuomone, visuomeninio transliuotojo nepuošia ir ginčas su Telecentru. Jis sako ypač nusistebėjęs kai kurių politikų nuostata per šį ginčą palaikyti skolininką, o ne valstybę. „Mane pribloškė susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pozicija. Jis kalba absoliučius niekus, negina viešojo intereso, todėl mane tai tiesiog „užvedė". Juk Telecentras yra viena iš nedaugelio pelningai dirbančių valstybinių įmonių. Valstybė turėtų būti suinteresuota palaikyti tokią bendrovę. Bet mes matome, kas vyksta: stengiamasi ją priremti prie sienos ir padaryti nuostolingą. Mūsų akyse naikinamas mokesčių mokėtojų turtas!" – pabrėžė buvęs LRT generalinis direktorius.
Pasak K.Petrauskio, dviejų subjektų ginčą laimėjus A.Siaurusevičiui, išloštų ne tik jis, bet ir visos komercinės televizijos, o galiausiai nukentėtų mokesčių mokėtojai. „Manau, dabar komerciniai transliuotojai suglaudę ausis laukia, kad galbūt pavyks politikų rankomis įveikti Telecentrą ir priversti jį sumažinti įkainius arba likviduoti LRT skolą. Tuomet valstybės įmonė patirtų dar didesnių nuostolių. Išeina, kad tie patys mokesčių mokėtojai jau subsidijuotų ne tik LRT, bet ir netiesiogiai komercines televizijas", – pateikė galimą scenarijų K.Petrauskis.
Vakar kur kas principingesnę ir ryžtingesnę poziciją, skirtingai nei E.Masiulis, pareiškė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovo nuomone, LRT vadovybei derėtų atsakingiau tvarkyti finansus ir nesistengti savo problemų dėl skolų perkelti ant politikų ar mokesčių mokėtojų pečių. „Visi biudžeto asignavimų valdytojai turi vienodai laikytis įstatymų ir prisiimtų įsipareigojimų, laiku mokėti už kitų ūkio subjektų suteiktas elektros, šilumos, vandens tiekimo ar transliavimo paslaugas", – komentavo LRT spyriojimąsi mokėti Telecentrui A.Kubilius. Premjeras pasiryžęs neleisti prasiskolinusiai LRT vadovybei šantažuoti Vyriausybės ir Seimo.
LŽ primena, kad lėšos signalo per Telecentrą siuntimui apmokėti yra skiriamos atskira biudžeto eilute. Šįmet šiai paslaugai buvo numatyta 7,9 mln. litų, bet peržiūrėjus biudžetą ta suma sumažinta iki 7,1 mln. litų. Iš viso LRT šiais metais gavo 44,6 mln. litų asignavimų.
Beje, A.Kubilius pernai gegužę, dar būdamas opozicijoje, D.Kuolio atleidimą įvertino kaip bandymą įvesti cenzūrą.
Manipuliacijos skaičiais
„Sužinokite, kaip išleidžiami jūsų pinigai" („Find out here how your money is spent") – tokiu kvietimu savo skaitytojus pasitinka vieno autoritetingiausių pasaulyje visuomeninių transliuotojų BBC interneto svetainė. BBC, skelbdamas 82 puslapių finansinių rodiklių ataskaitą, savo žiūrovams ir klausytojams atsiskaito praktiškai pensų tikslumu.
172 puslapių ataskaitą apie pajamų, gautų iš abonentinio mokesčio, panaudojimą skelbia ir „Telewizja Polska". Tuo metu lietuviškas visuomeninis transliuotojas savo pernykštės veiklos ataskaitoje, pateiktoje Seimui, finansiniams rodikliams pagaili net penkių puslapių. Dokumente, kurį galima rasti svetainėje www.lrt.lt, LRT administracija iš principo atsiskaito ne pinigine, o eterio valandų išraiška. „Man keista, kai žmonės 2008-ųjų ataskaitoje rašo apie tai, kas įvyko šiais metais. Taip, mokesčiai padidėjo, bet tai taikoma 2009 metais! Kitaip sakant, LRT manipuliuoja faktais. Ir kaip Seimas gali priimti tokią ataskaitą?" – svarstė K.Petrauskis.
Tuo metu BBC viešai prieinamas ne tik vadovų atlyginimų dydis: visuomenė gali susipažinti, kiek kainuoja jų komandiruotės, mokesčiai už automobilio stovėjimą ar mokymai. „Visuomeninis transliuotojas privalo atsiskaityti visuomenei – turi paaiškinti, kaip per pusę metų buvo padarytas 6,6 mln. litų nuostolis", – teigė K.Petrauskis. Tačiau ne tik visuomenei, bet ir LRT tarybos nariams administracija neatsiskaito, kur ir kam išleido už komercines paslaugas gautus 29 mln. litų. Pernai net 38,7 proc. LRT biudžeto sudarė pajamos už komercinę veiklą – jeigu tokios dalies biudžeto LRT taryba ir visuomenė nekontroliuoja, ar gali LRT nebankrutuoti?
BNS skelbia, kad pernai Lietuvos visuomeninio transliuotojo vadovų atlyginimai pakilo daugiau nei 1,5 karto. Keturiems LRT vadovams – generaliniam direktoriui, dviem jo pavaduotojams ir vyriausiajai buhalterei – 2008-aisiais išmokėta iš viso 604 tūkst. litų, arba 59 proc. daugiau nei 2007 metais. Vidutiniškai vienam vadovui teko 12,6 tūkst. litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Siaura etika
Tuo metu A.Siaurusevičius toliau sukasi iš padėties ir, naudodamasis savo padėtimi, manipuliuoja visuomenės nuomone. LRT vadovas ne vieną kartą viešai apkaltino Telecentro vadovybę dėl neskaidrios kainų politikos, klaidino visuomenę. O juk Telecentro paslaugų tarifus nustato ir reguliuoja nepriklausoma Ryšių reguliavimo tarnyba. Tokį melą LRT vadovai net drįso skleisti per prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos žiniasklaidos vadovų susitikimą. Po jo tą pačią rugsėjo 17-ąją Lietuvos radijo vakaro žiniose A.Siaurusevičius ne tik naudojosi eteriu Telecentrui kritikuoti, bet ir prisidengė prezidentės autoritetu savo interesams ginti. Anot LRT vadovo, per ketvirtadienio susitikimą su žiniasklaidos priemonių vadovais D.Grybauskaitė į transliuotojų siekius sumažinti Telecentro tarifus „reagavo labai pozityviai". „Ji pareiškė, kad ketina šiuo klausimu susitikti su susisiekimo ministru E.Masiuliu ir paprašė suinteresuotų institucijų parengti medžiagą tam susitikimui aptariant svarbiausias problemas", – Lietuvos radijui sakė A.Siaurusevičius. Ar tai nebuvo, dangstantis prezidentės autoritetu, skleidžiama netiesa?
LŽ žiniomis, per šį susitikimą prezidentė A.Siaurusevičiui nieko nežadėjo. Pasak D.Grybauskaitės patarėjos Audronės Nugaraitės, valstybės vadovės žodžiai galėjo būti netiksliai perfrazuoti. „Kai penktadienį susitikome su intelektualais, nuomonių lyderiais, kolegos paneigė tai, kas buvo kalbėta per radiją. Prezidentė pasakė: „Aš taip nesakiau." Be to, E.Masiulis nestovi eilėje dėl transliuotojų reikalų – prezidentė susitinka su visais ministrais pagal problematiką", – aiškino A.Nugaraitė.
Tuo metu Siaurusevičius toliau sukasi iš padėties ir, naudodamasis savo padėtimi, manipuliuoja visuomenės nuomone.
LRT vadovybę ginantys pranešimai buvo transliuojami ir tos pačios dienos „Panoramoje" bei radijo vakaro žiniose kitą dieną. „LRT administracijai nedera naudotis visuomeninio transliuotojo eteriu ginant savo interesus", – pridūrė K.Petrauskis.
Maža to, pasak jo, LRT turėtų būti atviresnė ir pakantesnė kitokioms nuomonėms. „Per Vytauto Pociūno žūties tyrimą man labai nepatiko tai, ką savo „Spaudos klube" darė A.Siaurusevičius: buvo atstovaujama vienai pusei, juodinamas pats V.Pociūnas, o jo gynėjai – menkinami. Kai D.Kuolys atkakliai bandydavo išsiaiškinti tiesą – juk toks ir yra žurnalisto darbas, – A.Siaurusevičius „Spaudos klube" vienam V.Pociūno gynėjui priešpriešindavo 5 oponentus. Ar tai etiška?" – pabrėžė K.Petrauskis.
Buvusio vadovo vertinimu, dabartinėje LRT nebeliko nuomonių pusiausvyros – nebėra skirtumo tarp Ritos Miliūtės ir Jolantos Butkevičienės vedamų laidų.
Galiausiai jis sakė pasigendantis principingumo prestižiškiausioje žiniasklaidos kontoroje. „Kartais netikėtai gatvėje sutinku žmonių iš LRT ir visi sako tą patį: kam stengtis, jeigu yra toks vadovas. Kai „Panoramos" žurnalistė Aurelija Simutis buvo sulaikyta prie vairo neblaivi, atleidau ją iš darbo vos tai sužinojęs. Esu įsitikinęs, kad visuomeninio transliuotojo žmonės turi būti nepriekaištingos reputacijos. Kai vadovas nejaučia atsakomybės, ar gali jis to reikalauti iš pavaldinių?" – klausė K.Petrauskis.
LRT vadovaujant K.Petrauskiui
Įkuriamas LTV2 kultūros kanalas
Įkuriamas „LTV World" kanalas
Atidaroma didžioji LTV studija
Išplečiamas naujienų portalas www.lrt.lt
Įkuriama radijo stotis „Opus 3"
Kuriamas skaitmeninis archyvas
2007 m. gauta 2,9 mln. litų pelno
2007 m. investuota 16,3 mln. litų
LRT vadovaujant A.Siaurusevičiui
Atsisakoma populiarių laidų vedėjo Dariaus Kuolio
Atsistatytina LRT tarybos pirmininkas Valentinas Milaknis
Stotis „Opus 3" nebegauna būtino finansavimo
Skydinės spektaklio premjera
Išvaikomos chorvedės ir kai kurie komentatoriai
Įrengiama sporto aikštelė ir VIP kabinetas
2008 m. patirta 6,6 mln. litų nuostolių
2008 m. investuota 5 mln. litų
