Kiekvienas asmuo, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones dėl priimtų teisės aktų, pažeidžiančių konstitucines teises ir laisves, nuo rugsėjo 1 dienos galės kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Socialdemokratas Julius Sabatauskas Seimo posėdžio metu tikino, kad piliečių kreipimąsi į KT bandyta įteisinti 14 metų, o Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad individualaus konstitucinio skundo įteisinimas yra labai svarbus sprendimas.
„Nėra daug valstybių Europoje, kuriose šios galimybės nėra, Lietuva yra kol kas iš jų ir šiuo sprendimu mes galime tai pakeisti. Noriu pasakyti, kad didelė dalis bylų, kurios šiandien keliauja į Europos Žmogaus Teisių Teismą galėtų sprendžiama čia, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme“, – dėstė politikė.
M.Majauskas kėlė klausimą, ar KT susitvarkys su krūviu
Konservatorius Mykolas Majauskas sveikino iniciatyvą įteisinti konstitucinį skundą, tačiau abejojo, ar KT susitvarkys su išaugusiais krūviais.
„Nerimas vis tiktai išlieka pažiūrėjus, kaip dirba Konstitucinis Teismas, kokiu krūviu ir kaip priima sprendimus, – teigė Seimo narys. – Klausimas, ar sudarant galimybę daugiau gauti įvairiausių kreipimųsi, kokią tai realią įtaką teismo darbo efektyvumui turės, ir ar iš tikrųjų tai padidins teisingumo jausmą valstybėje.“
„Prieš“ Konstitucijos keitimą balsavęs P.Gražulis aiškino, kad piliečiai KT neras prieglobsčio.
„Aš manau, kad piliečiai tikrai nesuras jokio prieglobsčio Konstituciniame Teisme“, – dėstė jis ir pridūrė, kad KT dabar per daug kišasi ir reguliuoja asmenų būtį.
„Ir taip einam šunkeliais europiniais, nebalsuokim už šitą teisę“, – ragino Seimo narys.
E.Gentvilas: į KT galės kreiptis ir P.Gražulis
„Po emocingos Petro Gražulio kalbos aš suprantu, kad net ir jis įgauna teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai sveikinu, Petrai. Tau daug kas nepatinka Konstitucijoje, galėsi kreiptis“, – reagavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Teisė kreiptis į KT, anot jo, yra žmogaus teisių sudedamoji dalis, tiesioginės demokratijos forma.
„Aš suprantu, kad Konstitucinis Teismas šiek tiek apkraus save filtruodamas, ar tas kreipimasis gali būti svarstomas, ar negali. Tačiau sprendimų labai daug dėl to nepadaugės“, – aiškino E.Gentvilas.
KT pirmininkas Dainius Žalimas sveikino parlamento sprendimą įteisinti piliečių kreipimąsi į KT.
„Yra vykdomi Lietuvos žmonėms duoti pažadai. Tai yra ir programinis dalykas, kuris buvo įvykdytas. Antras dalykas, Lietuva tampa, šiuo požiūriu, civilizuota europinė valstybė. Reikia prisiminti, kad [Lietuva] buvo viena iš keturių Europos šalių, kur buvo Konstitucinis Teismas, ir nebuvo šito instituto“, – 15min dėstė jis ir pridūrė, kad nuo šiol kiekvienas asmuo turės dar vieną priemonę ginti savo teises, svarstė, galbūt tai paskatins pilietiškumą, norą įsigilinti į Konstituciją, suvokti konstitucines teises.
D.Žalimas: apimtys išaugs, bet susitvarkysim
Skundų, adresuotų KT, atranka, anot D.Žalimo, vyks atsižvelgiant į tai, ar asmuo prieš kreipdamasis išnaudojo visas kitas teisinės gynybos priemones ir ar nevėluoja tą skundą pateikti.
„Bus matyt ir terminas atitinkamas, kad po galutinio sprendimo kituose teismuose per kažkokį laiką [reikės] kreiptis. Sunku pasakyt, kiek mėnesių, čia jau yra Konstitucinio Teismo įstatymo, kuris dar turės būti taisomas, dalykas“, – teigė KT pirmininkas.
Pažymėjus, kad kai kas nuogąstauja, kad KT nesusitvarkys su nuo šiol jam teksiančiu darbo krūviu, D.Žalimas atsakė: „Jei kitos valstybės susitvarko, gal mes irgi susitvarkysim. Apimtys, matyt, tikrai išaugs, o kiek Lietuvos žmonės yra aktyvūs šia prasme, sunku pasakyti.“
KT pirmininkas svarstė, kad papildomo personalo, įteisinus individualų konstitucinį skundą, gal ir prireiks, tačiau net ir pasitelkus pagalbininkų, anot jo, bent jau kol kas bus bandoma išsitekti su esamais biudžetiniais asignavimais.
„Matyt, skundų srautas ir lems šito klausimo sprendimą“, – apie tai, ar reikės papildomų darbo rankų, kalbėjo D.Žalimas.
Iki šiol į KT dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai galėjo kreiptis Seimas, Seimo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė ir teismai.
Konstitucijos pataisos Seime svarstomos ir dėl jų balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Pataisa priimama, jeigu kiekvieno balsavimo metu ją palaiko ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
