Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 10 15

Nuo šiol studentai be galimybių paso turės susimokėti už COVID-19 testus

Kai kurie studentai, neturintys galimybių paso, iki šiol valstybės lėšomis galėjo testuotis ir dalyvauti paskaitose gyvai. Dabar už testus jie turės mokėti iš savo kišenės.
COVID-19 molekulinis PGR tyrimas
COVID-19 molekulinis PGR tyrimas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nemokamai testuotis ir taip gauti galimybių pasą iki spalio 15-osios galėjo pirma COVID-19 vakcinos doze pasiskiepiję aukštojo mokslo, profesinio mokymo studentai, taip pat neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai, anksčiau skelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nepasiskiepijusieji bent viena vakcinos doze už tyrimus mokėjo savo lėšomis.

Dabar, remiantis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, tokia dalia teks visiems studentams, nepasiskiepijusiems pilnai arba nepersirgusiems koronavirusu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė anksčiau reiškė viltį, kad studentai, kaip suaugę žmonės, pasinaudos galimybe ir iki spalio 15-osios vakcinuosis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

„Studentai, jeigu neplanavo skiepytis ir neplanuoja skiepytis, ir neturi šalutinių ligų, kurios neleistų jiems skiepytis, už testus turės mokėti patys iš savo asmeninių lėšų.

Tai, aišku, labai gaila, nes, aš manau, jau kas, kas, bet studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose, turėtų tikėti mokslu, mokslo atradimais ir ta vakcina, kurią mokslas mums padovanojo.

Tikiu, kad jie persigalvos ir dar iki spalio 15 dienos pasiskiepys, nes po spalio 15 dienos testai bus mokami“, – rugsėjo 21-ąją „LRT radijui“ komentavo ministrė.

Nepasiskiepijusių – mažuma

Testų, pasak jos, reikės nepasiskiepijusiems, kurie lankys paskaitas ar kitus kontaktinius užsiėmimus.

„Kiek aš bendravau su universitetų vadovais, daugeliu atvejų paskaitos vyksta gyvai, kontaktu. Hibridinis ugdymas retai kur yra organizuojamas, bent aš nežinau tokių atvejų, kad vyktų hibridinis“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

„Prioritetas yra, jog visi pasiskiepytų ir galėtų dalyvauti paskaitose“, – pridūrė ji.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakcinavimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas Dainoras Lukas 15min teigė, jog iki šiol nepasiskiepijusiųjų aukštosiose mokyklose – mažuma.

„Situacija aukštosiose mokyklose visai gera, yra daugybė pasiskiepijusių. Ta likusi dalis, kuri nusprendė toliau mokėti už testus, nebus labai didelė. Tačiau tikslių skaičių negalėčiau pasakyti“, – sakė jis.

Problemos nemato

Kad aukštosiose mokyklose dauguma studentų turi imunitetą koronavirusui, 15min patvirtino ir Studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.

„Procentai varijuoja priklausomai nuo aukštosios mokyklos, bet jei taip apytiksliai imant vidurkį, tai aukštosiose mokyklose yra 80 proc. studentų, kurie yra imunizuoti“, – teigė jis.

Kai kur, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ar Lietuvos karo akademijoje, skaičiai, pasak prezidento, dar didesni.

Ypač didelės problemos nematome.

Tai, kad testai studentams dabar taps mokami, Studentų sąjungai, pasak V.Kučinsko, neatrodo problema.

„Bent jau mes, Lietuvos studentų sąjunga, ypač didelės problemos nematome ir raginame studentus, kurie dar nepasiskiepijo, pasiskiepyti“, – sakė jis.

Pagal Vyriausybės nutarimą, kontaktinės aukštojo mokslo studijos, profesinis mokymas ir neformalusis suaugusiųjų švietimas galimas tik turintiems galimybių pasą: paskiepytiems nuo COVID-19 ligos, persirgusiems šia liga arba turintiems ne anksčiau nei prieš 48 valandas atlikto PGR tyrimo neigiamą rezultatą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?