Kiekvienam gyventojui teko po 267 kg – arba kiek daugiau nei ketvirtį tonos – mišrių atliekų per metus. Vilniaus regionas išmeta 31 proc. visų Lietuvos mišrių buitinių šiukšlių.
Mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione per metus sumažėjo 0,6 proc. arba 1320 tonų – 2021-iais gyventojai į mišrių atliekų konteinerius buvo išmetę 220 tūkst. tonų įvairių atliekų. Skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, nuo vaiko iki senolio išmetė po 271 kg kiekvienas. Per metus vidutinis gyventojo išmetamas mišrių atliekų kiekis sumažėjo 4 kg.
Mažėja rūšiuojamų atliekų, tačiau jų dar pakankamai daug
19 proc. išmestų buitinių atliekų sudarė plastikas, įskaitant ir plastiko pakuotes, 14 proc. – popierius ir kartonas, po 6 proc. – stiklas, įskaitant ir stiklo pakuotes, tekstilė ir maisto atliekos, 17 proc. atliekų sudarė tokie daiktai, kurie į buitinius konteinerius išvis neturėjo patekti – tai baldai, automobilių detalės, padangos, statybinės ir panašios atliekos, kurios turėtų būti priduodamos į specialias atliekų surinkimo aikšteles.
„Vilniaus regiono gyventojų buitines atliekas, kurias jie išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, rūšiuojame nuo 2016 metų, o atliekų sudėtį nuolat vertiname specialiais tyrimais. Pastebime, kad mažėja išmetamų plastiko, stiklo, popieriaus pakuočių, kurias gyventojai iškart rūšiuoja į specialius konteinerius ir jų turinys mūsų jau nepasiekia“, – pasakoja Algirdas Blazgys, Vilniaus regiono atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą administruojančios UAB „Energesman“ direktorius.
Pasak jo, nors tendencija ir mažėjanti, vis dėlto į mišrius konteinerius dar patenka pakankamai daug panaudojamų šiukšlių – apie 55 proc. atliekų galima atskirti ir perdirbti ar paruošti tolimesniam naudojimui.
Taip pat palyginti daug į buitinių mišrių atliekų konteinerius dar išmetama nebuitinių atliekų, likusių po remonto ar automobilio tvarkymo – gyventojai nežino, kur jas reiktų pristatyti, arba tokių atliekų priėmimas papildomai kainuoja, todėl jos neretai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose.
Perdirbama ir sudeginama
Didžioji dalis mišrių buitinių atliekų yra perdirbama arba panaudojama. Du trečdaliai – arba 59 proc. –atliekų praėjusiais metais buvo paruoštos ir pristatytos sudeginimui. Per metus gamykla pagamino 130 tūkst. tonų kietojo atgautojo kuro elektros ir šilumos energijos gamybai. Kuras pristatytas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kogeneracinėms elektrinėms.
Taip pat perdirbimui buvo atrinkta 12,5 tūkst. tonų – arba 6 proc. nuo visų atliekų – antrinių žaliavų: stiklo, plastiko, popieriaus ir kartono, metalinių pakuočių. Daugiau nei 30 tūkst. tonų – arba 14 proc. – atliekų buvo apdorota biologiniu būdu, iš jų pagaminta 3,8 tūkst. tonų techninio komposto.
Išrūšiuotos perdirbimui ir deginimui netinkamos atliekos buvo išvežtos į Kazokiškių sąvartyną. Tokių buvo apie penktadalis – arba 19 proc. – nuo visų atvežtų buitinių atliekų.
Šiemet Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo gamykla planuoja užbaigti kietojo atgautojo kuro sertifikavimo procedūras pagal ISO standartą. Tai leis paruošti daugiau deginimui tinkamo kuro.
Taip pat planuojamos 1,5 mln. Eur investicijos į naujus įrenginius, kurie leis iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto išrinkti iki 98 proc. stiklo. Tokiu būdu papildomai bus išrūšiuojama dar apie 5 tūkst. tonų perdirbimui tinkamo stiklo per metus ir atitinkamai sumažinamas į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis. Praėjusiais metais įmonė atrinko 4,2 tūkst. tonų stiklo antriniam perdirbimui.
„Nuolat tobuliname procesus ir pagal galimybes investuojame į naują įrangą, kad išrūšiuotume ir atiduotume perdirbimui arba antriniam panaudojimui kuo daugiau atliekų ir taip sumažintume į sąvartyną išvežamą šiukšlių kiekį. Tam dar turime erdvės, tik reikalingos papildomos investicijos, pakuotes perdirbančių bendrovių galimybės jas priimti, tam tikrais atvejais ir teisinio reglamentavimo spragų užtaisymas“, – pasakoja vadovas.
Vilniaus regionui kainuoja mažiau
Vienos tonos atvežtų atliekų rūšiavimas ir sutvarkymas gamykloje praėjusiais metais kainavo 37,74 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (45,67 Eur už toną su PVM), šis įkainis galioja nuo 2022 m. kovo 1 d. Iki tol buvo taikomas 31,60 Eur be PVM už toną atliekų. Įkainis indeksuotas dėl išaugusių energijos kainų ir pakilusios minimalios mėnesio algos atliekas rūšiuojantiems ir tvarkantiems darbuotojams.
Lietuvoje veikia devynios atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklos – po vieną kiekvienoje apskrityje. Nors kiekviename regione mokesčiai už atliekų tvarkymą skaičiuojami skirtingai, Vilniaus apskrities atliekos rūšiuojamos ir tvarkomos pigiausiai. Pavyzdžiui, Klaipėdos regione mechaninis atliekų apdorojimas gamykloje kainuoja 99,00 Eur be PVM, Marijampolėje – 93,32 Eur be PVM už toną.
Šiuo metu Vilniaus regiono atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje dirba 117 darbuotojų. Atliekos priimamos ir apdorojamos kiekvieną dieną nuo 7 val. iki 23 val.
Per dieną buitines atliekas atveža 150 šiukšliavežių iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Valstybės domenų agentūros duomenimis, Vilniaus apskrityje 2022 m. gyveno 818 tūkst. gyventojų, o 2021 m. nuolatinių gyventojų buvo 811 tūkst.
