Skyriaus vadovės dr. Steigvilės Byčenkienės iniciatyva lokalizavus gaisrą skyriaus mokslininkai dr. Vadimas Dudoitis ir dr. Darius Valiulis nuvyko į gaisro zoną ir surinko dirvožemio mėginius užterštumo tyrimams.
„Atvira ugnimi degančios ir smilkstančios padangos aplinkoje paskleidžia labai daug teršalų. Jie yra itin nuodingi, pavojingi visai bioįvairovei. Alytaus atveju į aplinką patekusių teršalų toksiškumo lygis – išskirtinai didelis, su niekuo nepalyginamas“, – įspėja FTMC aplinkotyros skyriaus vadovė dr. S.Byčenkienė.
Pasak mokslininkės, užgesinus gaisrą aplinkos ir oro taršos rodikliai pamažu sugrįžta į saugias sveikatai ir aplinkai normas. Deja, dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais, kurį Alytuje vertina mokslininkai, turės ilgalaikį poveikį visai aplinkai plačiąja prasme.
Tyrėjų teigimu, visi sunkieji metalai pasižymi kancerogeninėmis ir mutageninėmis savybėmis.
„Žmonių sveikatai gaisro metu į aplinką išmestų toksinių teršalų poveikis gali būti jaučiamas dešimtmečiais“, – teigia FTMC aplinkotyros skyriaus vadovė.
Atvykę į gaisravietę Alytuje mokslininkai dr. V.Dudoitis ir dr. D.Valiulis surinko dirvožemio mėginius 5 kilometrų spinduliu aplink Alytaus padangų perdirbimo gamyklą. Taip pat paimti foniniai mėginiai palyginimui.
Mokslininkai patvirtino, kad per savaitę, kol buvo gesinami keli hektarai Alytaus perdirbimo gamykloje degančių padangų, į aplinkos orą pateko policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (tokie kaip benz(a)pirenas), dioksinai ir furanai, polichlorinti bifenilai ir kt.), sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies dvideginis, sunkieji metalai (As, Pb, Hg, and Cr ir kt.), juodoji anglis suodžiai), aerozolio dalelės ir kitos toksinės medžiagos.
„Svarbiausia, kad mūsų tyrimai padės nustatyti, kiek stipriai užteršta aplinka. Būtina suvokti, kad sunkieji metalai, išsiskyrę degant padangoms, lengvai kaupiasi dirvožemyje, bet – sunkiai iš jo pasišalina“, – akcentuoja dr. S.Byčenkienė. Jos žiniomis, patys pavojingiausi žmogaus organizmui sunkieji metalai yra švinas, kadmis ir gyvsidabris.
Alytuje dirbantys mokslininkai atkreipia dėmesį į sinergetinį švino, kadmio ir gyvsidabrio poveikį organizmui, kai žala padaroma neviršijant kiekvieno iš elementų didžiausios leistinos normos.
Priklausomai nuo koncentracijos, minėti sunkieji metalai gali sukelti endeminius susirgimus, susijusius su konkrečiu elementu, sąlygoti augimo ir vystymosi nukrypimus, paveikti centrinės nervų sistemos veiklą, pažeisti reprodukcines funkcijas.
Kiek giliai nuodingi teršalai skverbsis į gilesnius grunto sluoksnius Alytaus atveju labiausiai lems išplovimas vandeniu, dirvožemio rūgštingumas, granuliometrinė dirvos sudėtis, molio ir organinės medžiagos kiekiai.
Iš viso planuojama ištirti 50 mėginių.
Pirminius tyrimų iš Alytaus gaisro ir apylinkių rezultatus mokslininkai planuoja turėti iki ilgojo lapkričio pradžios savaitgalio.
