Kitų metų valstybės biudžeto projektas jau derinamas tarp skirtingų institucijų.
K.Budrys pripažino, kad dėl krašto apsaugos finansavimo „nuomonės yra išsiskyrusios“.
Rusijai pradėjus agresiją Ukrainoje, Lietuvos gynybos biudžetas padidintas iki 2,5 proc. BVP. Jį pakėlus iki 3 proc., krašto apsaugos finansavimas papildomai išaugtų apie 285 mln. eurų.
„Mes siekiame, kad gynybos biudžetas būtų didinamas, ir siekiame kalbėti apie 3 procentus“, – interviu 15min sakė K.Budrys.
3 procentų tikslą neseniai įvardijo kaimyninė Lenkija.
Finansų ministerija 15min sakė negalinti įvardyti, koks gynybos biudžetas numatomas paskutiniuose projektuose.
Svarbiausios interviu temos
- Rusijos planai aneksuoti Ukrainos teritorijas
- Vakarų atsakas į Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą
- Europos karinės pramonės „užkūrimas“
- Spragos taikant sankcijas Rusijai
- Derybos dėl sienos uždarymo rusams
- Derybos dėl gynybos biudžeto
- Lietuvos karinė parama Ukrainai
K.Budrys taip pat sakė, kad Europos Sąjungoje „aplinka darosi vis palankesnė tam“, kad sankcijos būtų nukreiptos į Rusijos visuomenės vidurinę klasę.
Jis sakė esąs įsitikinęs, kad Vakarai išlaikys paramą Ukrainai, nepaisant rūsčios žiemos.
– JAV įspėja, kad Rusija jau artimiausiu metu okupuotose Ukrainos teritorijose gali surengti fiktyvius referendumus tam, kad galėtų jas aneksuoti. Ar jūs irgi turite tokių duomenų?
– Rusijos pasirengimo darbai politiškai įtvirtinti karinius laimėjimus vyko jau kurį laiką.