Būsto kainų indekso duomenimis, per praėjusius metus iki šių metų balandžio nekilnojamojo turto kaina Londone pakilo 4,3 proc. Vasarį būstas Londone vidutiniškai kainavo 493 tūkst. svarų sterlingų (700 468 eurus) Žiemą sumažėjusios kainos vėl šoktelėjo birželį, o nekilnojamojo turto ekspertai įsitikinę, kad per artimiausius metus jos tik dar labiau kils.
Perka pernuomavimui
Mieste sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, būstų pasiūla mažėja. Nekilnojamojo turto rinkoje dėl dangų siekiančių kainų sudėtinga ne tik įsigyti nuosavą būstą, bet ir išsinuomoti už prieinamą kainą. Pastaraisiais metais nuomos Londone kaina pakilo 3,2 proc., kai, tuo tarpu, likusioje Didžiosios Britanijos dalyje – 1,5 proc. Toks šuolis – didžiausias nuo 2006-ųjų, kuomet pradėti fiksuoti nuomos kainų pokyčiai sostinėje.
Šiuo metu populiariausia priežastis įsigyti nekilnojamojo turto Londone – pernuomavimas. Namus įsigiję verslininkai, bandydami išspausti viską iš nuosavybės, ne tik patys negyvena savo name, o likusį kambarį išnuomoja, bet ir miegamaisiais paverčia miniatiūrines patalpas, kurių pirminė paskirtis – sandėliukas ar drabužinė.
Šiemet paskelbtame biudžete numatytas mokesčių didinimas būtent tokių būstų savininkams. Netrukus įsigalios dvi pataisos pernuomojantiems būstus. Pirmasis atnaujinimas pritaikytas vadinamajai „susidėvėjimo pašalpai“.
Šiuo metu nekilnojamąjį turtą nuomojantys savininkai 10 proc. už nuomą gaunamų pajamų gali skirti nusidėvėjusių baldų atnaujinimui ir nemokėti pajamų mokesčio. Baldus bei buities prietaisus savininkai atnaujina itin retai, tad sutaupo pinigų. Nuo kitų metų balandžio nuomotojai, norėdami nemokėti pajamų mokesčio, privalės pateikti sąskaitas, nurodančias, kiek konkrečiai buvo išleista naujiems baldams.
Kita reforma bus pritaikyta savininkams, imantiems paskolą būstui, kurį vėliau planuoja išnuomoti. Šiuo metu būstą nuomai įsigijęs asmuo gali susigrąžinti 45 proc. jam išleistos sumos. Nuo 2017-ųjų ši suma bus sumažinta iki 20 proc. Šios pataisos dar labiau pakels nuomos kainas, mat būstų savininkai, išleisdami daugiau, sieks ir uždirbti daugiau.
Taip, yra tikrai nemažai lietuvių, perkančių nekilnojamąjį turtą.
Nors kalbama, kad socialiai remtiniems žmonėms išlaidų būstui problemą padeda spręsti pašalpų sistema, pastaruoju metu Damoklo kardas pakibo ir virš nepasiturinčiųjų galvų.
Socialiniai namai masiškai nusavinami gyventojams nesugebant sumokėti nuomos. Vyriausybei sumažinus pašalpas už būstą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, šimtai tūkstančių žmonių tapo benamiais.
Jungtinės Karalystės Teisingumo ministerijos duomenimis, vien šiemet nuo balandžio iki birželio iškeldinti 10 361 namo gyventojas, o juose gyveno daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Lyginant su 2011 metais, kuomet būsto pašalpos ženkliai apkarpytos, iškeldintų žmonių skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai.
Daugiausiai už įsiskolinimus nusavintų namų skaičiuojama lietuvių gausiai apgyventame Njūhamo rajone. Pernai nuo sausio iki kovo iš 100 tūkst. gyvenamųjų namų šiame rajone buvo nusavinti 274.
Įsigyti pirmuosius namus padeda ir vyriausybė
Siekiant palengvinti pirmąjį nuosavą būstą norinčių įsigyti pirkėjų dalią, vyriausybė siūlo schemą „Padedame nusipirkti“. Šiuo pasiūlymu gali pasinaudoti pirkėjai, turintys 5–10 proc. nekilnojamojo turto kainos užstatui. Pirkėjams siūlomi du variantai. Pirmasis, vadinamas Nuosavo kapitalo paskola, galioja tik įsigyjant naujos statybos būstą. Pirkėjui suteikiama galimybė pasiskolinti 20 proc. būsto sumos be palūkanų penkeriems metams.
Antrasis, Paskolos garantija vadinamas variantas, galimas įsigyjant ir naujos, ir senos statybos būstą. Šiuo atveju vyriausybė laiduoja už pirkėją, pasiskolinusį bet kokią sumą namų pirkimui, ir perima atsakomybę už kylančius nesklandumus grąžinant paskolą. Naudojantis Paskolos garantijos schema, palūkanų procentą nustato skolintojas, bet pirkėjas vis tiek privalo turėti bent 5 proc. sumos užstatą bei laiku mokėti įnašus.
Nekilnojamojo turto agentūros „Agent House“ direktoriaus Vilhelmo Navicko teigimu, ši schema nereiškia, kad būstą galima įsigyti pigiau. Ji, greičiau, skirta žmonėms, turintiems mažą pradinį įnašą.
„Kalbant apie Londono rinką pirkti naudojantis šia scema, manau, vis tiek yra geriau nei mokėti kažkieno kito būsto paskolą. Praėjus keliems metams būsto vertė auga ir viskas tik gerėja“, – sakė ekspertas.
Dar vienas pasiūlymas perkantiems nuosavą būstą vadinamas „Bendros nuosavybės sistema“. Pritaikant šią sistemą nustatoma kainos dalis, kurią moka pirkėjas, ir dalis, kurią moka pardavėjas. Tai reiškia, kad būstas iki visiško išsimokėjimo priklauso ir vienam, ir kitam. Pasak V.Navicko, ši sistema sukurta šimtams naujos statybos išpūstos kainos būstams parduoti, nes įprastomis sąlygomis to padaryti nepavyksta. Tai – tarsi spąstai įkinkyti žmones išsipirkti visą būstą iki galo, nes sugalvojus savo dalį turto parduoti, tai padaryti beveik neįmanoma.
„Iš pradžių žmonės džiaugiasi dalinai tapę savininkais, bet paskui supranta, kaip iš tikrųjų veikia ši sistema. Jei jaunai šeimai gimsta vaikas ir norisi nusipirkti didesnį būstą, kam parduosi dalį turimų namų? Sistema, manau, tiktų tik žmonėms, tikrai žinantiems, kad perkamas būstas bus daugeliui metų, pakankamai geras ir didelis kurti šeimą. Laikai, kai mūsų tėvai pirkdavo namus dažniausiai už grynuosius, pačių sutaupytus pinigus ir iki gyvenimo galo, jau seniai praėjo“, – sakė pašnekovas.
Lietuvių pamėgtuose rajonuose – perpus pigiau: Njūhame, Barkinge, Dagenhame – kas savaitę kambario nuoma atsieina104 svarus sterlingus (147,58 euro).
Pirkėjams nuo kitų metų numatyta dar viena lengvata. Norintieji įsigyti pirmąjį savo būstą, galės atsidaryti taupomąją sąskaitą, kurioje kaupiami pinigai bus neapmokestinami, o Vyriausybė sutaupytą sumą kas mėnesį padidins 25 proc. Šios santaupos galės būti panaudojamos įsigyjant būstą pagal Vyriausybės schemą „Padedame nusipirkti“. Norintiems įsigyti namus pagal šią schemą, per mėnesį į minėtą sąskaitą reikės įnešti mažiausiai 200 svarų sterlingų.
Nuomos kainų skirtumai – milžiniški
Ketvirtadalis Londono būstų savininkų (apie 850 tūkst.) savo turtą nuomoja, o 60 proc. nuomojamų būstų savininkų – imigrantai. Trečdalis viso nuomojamo nekilnojamojo turto rinkoje atsirado per praėjusius metus. Daugiau nei pusė rinkoje atsirandančių būstų – skirti nuomai ir kasmet jų daugėja.
Nuomos kainos svyruoja priklausomai nuo sostinės rajono. Daugiausiai besinuomojančių gyvena centriniame Londone, tačiau ir kainos ten – didžiausios. Pavyzdžiui, vieno kambario nuoma savaitei Kensingtono ir Čelsio rajonuose, netoli Haid parko, vidutiniškai kainuoja 212 svarų sterlingų (300,84 euro). Tuo tarpu, lietuvių pamėgtuose rajonuose – perpus pigiau: Njūhame, Barkinge, Dagenhame – kas savaitę kambario nuoma atsieina 104 svarus sterlingus (147,58 euro).
Nors dauguma sostinėje įsikūrusių lietuvių gyvena nuomojamuose namuose, vis dažniau jie nuomą iškeičia į pirkimą.
„Taip, yra tikrai nemažai lietuvių, perkančių nekilnojamąjį turtą. Dauguma jų įsigyja ir ne pirmą ar antrą būstą, nors sunku pasakyti, kiek tokių yra statistiškai. Daug mūsiškių, gyvenančių čia daugelį metų, jau turi ir gerai apmokamus darbus, ir pakankamai santaupų pradiniams įnašams. Manau, tokių tik daugės“, – apie tautiečių pasirinkimus kalbėjo V.Navickas.
Nekilnojamojo turto eksperto Vilhelmo Navicko patarimai norintiems įsigyti nuosavą būstą Londone
- Norint įsigyti svajonių namus Londone, patartina „įdarbinti“ savo perkamą nekilnojamąjį turtą, kad augtų jo vertė. Tada parduoti ir vėl pirkti kitą, arba išnuomoti ir vėl pirkti kitą. Tai yra nuolatinis darbas.
- Geriausia būtų rinktis rajonus, kurie dar turi kur augti, yra šiek tiek tolėliau nuo centro. Papildomos 10 minučių kelionės traukiniu ar metro gali pirkėjui sutaupyti 50 – 100 tūkst. svarų sterlingų (70 952 – 141 905 eurus) būsto kainos.
- Perkant pirmąjį būstą planuoti ateitį ir žvelgti iš investicinės pusės, atkreipiant dėmesį į tai, kiek būsto vertė turi potencialo padidėti priklausomai nuo rajono. Statistika rodo, kad kas dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Londone beveik padvigubėja.
- Skolinantis pinigų atkreipti dėmesį į pradinio įnašo dydį. Kuo didesnis įnašas, tuo mažesnės palūkanos bus skaičiuojamos pirkėjui.
- Bendros nuosavybės sistema naudotis perkant tik didelį būstą ir ilgam laikui. Tokį, kuriame planuojama auginti vaikus bei gyventi visą gyvenimą. Jis kainuos brangiai, tačiau jei jame užteks vietos, tarkim, didėjančiai šeimai, tai bus lengvesnis būdas užlipti ant nekilnojamojo turto kopėčių.
- Atsižvelgti į kasmet didėjančią būsto vertę. Dabartiniais skaičiavimais, kiekvieno būsto vertė kasmet padidėja 5 proc. Bankai vertės padidėjimą laiko pradinio įnašo padidėjimu. Tai reiškia, kad perkant įnešus 10 proc. kainos, po dviejų metų skaičiuojama, kad buvo sumokėta 20 proc. Tuomet galima prašyti kitos paskolos tam pačiam namui išsimokėti, tačiau turint jau 20 proc. pradinį įnašą.
