Prieš porą dienų treneris Dominykas Ruškėnas pranešė apie savo augintinio šuns Makso nunuodijimą. Šuo buvo čempionas, pajėgė tempti įvairius sunkiasvorius objektus. Per treniruotę miške keturkojis apsinuodijo žiurknuodžiais. Iš kur jie atsirado miške – klausimas.
Makso šeimininkas dar sunkiai tramdo emocijas. Jis tikisi, kad šis atvejis bus pamoka.
„Šiuo metu reikia nusiraminti. Įstaigos sukruto, pradėjo dirbti. Nebuvo nusitaikyta į mano šunį, tai gali būti vaikas paėmęs ir numetęs“, – svarsto D. Ruškėnas.
Makso atvejis – ne pirmas, kai šunys nukenčia nuo primėtytų nuodų. Panašiai apsinuodijo dar keli keturkojai. Net kelis mėnesius sklando įspėjimai, jog parkuose nežinomi žmonės primėto maisto produktuose paslėptų žiurkių nuodų. Parkuose tais pačiais keliais taip pat vaikšto viską į rankas imantys ir dažnai paragaujantys vaikai, todėl neatsakingai ar netgi specialiai numesti nuodai gali tapti ir žmogžudyste.
Kol kas nuodus žiurkėms galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje. Jų gali įsigyti bet kas, tačiau kai kurie politikai svarsto, kad tvarką reikia keisti ir įsigijimą riboti.
Seimo narė Dovilė Šakalienė pirmiausia nori išanalizuoti, kaip nuodai reglamentuojami kitose Europos šalyse. Tada, anot jos, reikės imtis veiksmų, kad Lietuvoje jie nebūtų kiekvienam ranka pasiekiami.
„Tai yra mirtina priemonė, [kurios įsigijimas] neribojamas, o kitų žudymo priemonių – ribojamas. Ginklo lengvai neįsigysi, medžiokliniam šautuvui reikia licencijos, vaistui reikia recepto, o čia – nėra jokio reguliavimo ir kontrolės“, – sako Seimo narė.
Nuodais kenkėjams esą galėtų prekiauti specialios parduotuvės, o tie, kurie perka, būtų registruojami.
„Jei nusiperki priemonę, kuria gali nužudyti kitą gyvą būtybę, mažiausia informacija – asmens duomenys. Jam galima užduoti klausimą, ką nuodijate – ar žiurkes, ar šunis“, – mano D. Šakalienė.
Tačiau kaimo gyventojai teigia, kad be žiurkių nuodų neatsigintų kenkėjų.
