Pagalbamokiniui.lt, moksliukai.lt, moksliukai.in – tai tik kelios svetainės, kuriose galima rasti daugybę išspręstų pratybų sąsiuvinių, uždavinių atsakymų bei kitos mokiniams reikiamos medžiagos. Tokių svetainių adresais mokiniai dalijasi tarpusavyje, jos taip pat reklamuojamos el. paštu bei straipsnių komentaruose.
Užsukę į šias svetaines, mokyklas baigusieji nuryja pavydžią seilę: „Kodėl tokių puslapių nebuvo, kai aš mokiausi?“ Sugaišus vos kelias minutes registracijai, lankytojams atsiveria ištisi atsakymų klodai. „Dalis pratybų išspręstos su klaidomis, bet argi mokiniai nusirašinėdami žiūri“, – pastebėjo vieną nuorodą atsiuntusi „15min“ skaitytoja Aistė. Beje, kalbama, kad atsakymus svetainėms internete yra rengę ir patys mokytojai.
Keliose svetainėse galima rasti ne tik įvairių sričių uždavinių atsakymų, bet ir literatūrinės pagalbos: straipsnių, rašinių, interpretacijų, recenzijų, taip pat knygų aprašymų (jei skaityti patingėjai, o atsiskaitymas jau rytoj), bet to, kai kurias knygas net galima atsisiųsti nemokamai.
Kas nori, nusirašo
Ar tokios svetainės padeda mokiniams įsisavinti žinias ir pasitikrinti savo darbus, ar tėra tingių nusirašinėtojų atgaiva? Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Simonas Stankus teigia, kad abu atsakymai yra tinkami.
Šiuo metu studijas kremtantis vaikinas teigia, kad prieš kelerius metus tokių svetainių nebuvo, todėl mokiniai negalėjo pasitikrinti, ar užduotis išsprendė teisingai. „Kita vertus, galima tai vertinti kaip nusirašinėjimą, bet juk ir mokyklose yra nusirašinėjama. Galiausiai ateina laikas, kai žinios yra patikrinamos kontroliniu darbu ar egzaminu. Tada viskas atsiremia į mokinio mąstymą, jo požiūrį į mokslą. Jei mokinys yra sąmoningas, man atrodo, problemų nekils“, – sakė S.Stankus.
S.Stankus: Galima tai vertinti kaip nusirašinėjimą, bet juk ir mokyklose yra nusirašinėjama. Galiausiai ateina laikas, kai žinios yra patikrinamos kontroliniu darbu ar egzaminu. Tada viskas atsiremia į mokinio mąstymą, jo požiūrį į mokslą. Jei mokinys yra sąmoningas, man atrodo, problemų nekils.Jis pastebėjo, kad namų darbų vengiantys jaunuoliai ir anksčiau, ir dabar gali užsukti į knygyną ir nusipirkti pratybų atsakymų knygas. Mokytojai visada gali nesunkiai sužinoti, ar auklėtinis pats ruošė namų darbus – pakanka užduoti kelis klausimus, kaip jie buvo atlikti.
„Kiek aš žinau, šios svetainės nėra labai populiarios. Bet jos yra gana naujos. Mokiniai linkę naudotis „senaisiais metodais“, t. y. nusirašinėja prieš pamoką ir panašiai. Kalbant apie ruošimąsi pamokoms, atsiskaitymams, man atrodo, internetas naudojamas kur kas aktyviau. Jame galima rasti įvairių straipsnių, referatų, skaidrių ir kitos medžiagos bemaž visomis temomis“, – pastebėjo LMP pirmininkas.
Jo nuomone, neišvengiama, kad ateityje internetas bus vis aktyviau naudojamas mokymosi procese, tad mokytojams teks dar labiau pasitempti demaskuojant nusirašinėtojus.
Svarbiausia rezultatas
Kritikuoti užduočių atsakymus pateikiančių tinklalapių neskubėjo ir Telšių „Džiugo“ vidurinės mokyklos 9–12 klasių geografijos mokytojas Tomas Ubartas.
„Mokiniams visada sakau, kad internetas yra informacijos šiukšlynas, kuriame yra ir naudingos medžiagos, bet pats didžiausias darbas – atrinkti, kas reikalinga ir aktualu. Benaršydami po tokias interneto svetaines jie lavina savo įgūdžius, o tai jau yra gerai. Žinoma, daugelis mokytojų paprieštarautų man sakydami, kad mokinys negauna žinių pasinaudodamas iš anksto paruoštais atsakymais. Tačiau visada sakiau, kad geriau tegul mokinys nusirašo ir gauna minimalių žinių, nei apskritai nieko nedaro“, – teigia tinklaraštį rašantis ir mokinius internetu naudotis skatinantis T.Ubartas.
Pasak jo, profesionalus pedagogas žino mokinio lygį ir sugeba atskirti, ką jis atliko pats, o ką nusirašė. Pedagogas pabrėžė, kad svarbiausia yra mokinio indėlis ruošiantis pamokoms, o kur ir kaip tai daroma – namuose prie kompiuterio ar pertraukos metu – neturi didelio skirtumo.
„Koks skirtumas, kur jis darbuojasi, gal jam pertraukos metu patogiau ir įdomiau. Šiuo atveju pateisinu rezultatą, o ne patį procesą“, – sakė T.Ubartas.
Jo nuomone, nusirašinėjimas yra mentaliteto problema, ir ji neišnyks tol, kol nepasikeis požiūris į mokslo naudą.
Geografijos mokytojas skatina mokinių naudojimąsi internetu ruošiantis pamokoms. Tačiau didelė dalis mokinių internetą laiko tik socialinių tinklų ir žaidimų įrankiu. „Įdomu būna stebėti vyresniųjų klasių mokinių reakciją į mano mestą teiginį, kad jie nemoka naudotis kompiuteriu. Iš pradžių jie visada įsižeidžia, bet gavę tam tikras užduotis pripažįsta daug ko nežinantys“, – pastebėjo mokytojas.
T.Ubartas teigė tikįs nuotolinio mokymosi ateitimi. Šiuo metu jis internetu moko tris mokinius ir tik retsykiais apsilanko pas juos namuose. „Tiek aš, tiek mokiniai yra patenkinti tokiu mokymo ir mokymosi modeliu. Tikiu, kad ateitis priklauso minėtam mokymuisi, jis leis taupyti laiką, individualizuoti mokymą ir priartinti jį prie mokinio poreikių“, – sakė pašnekovas.
Prisideda ir mokytojai
Svetainės moksliukai.lt įkūrėjas Paulius teigė, kad kasdien joje apsilanko apie 3 tūkst. žmonių. Tinklalapyje įdiegta SMS paramos sistema, o gautos pajamos skiriamos svetainės išlaikymui.
Anot Pauliaus, pratybų atsakymų rubrika yra gana populiari, tačiau dažnai mokiniai ateina ne nusirašyti atsakymų, o pasitikslinti žinių bei padiskutuoti apie atsakymus su kitais tinklalapio naršytojais.
Be to, svetainėje esantis pratybų archyvas senstelėjęs, tad jis dažnai naudojamas tiesiog pagilinti žinias ar ruošiantis egzaminams prisiminti ankstesnių klasių kursą.
 |
| 15min.lt nuotr./Lankytojai įspėja, kad ne visi interneto tinklalapiuose pateikiami atsakymai yra teisingi. |
„Šiuo metu būtent šiai rubrikai skiriama mažiausiai dėmesio, bandome labiau vystyti forumo diskusijas, kurti bendruomenę, kurios nariai padėtų vieni kitiems ir norėtų tobulėti“, – teigė Paulius.
Jis mano, kad tinklalapį žino didelė dalis mokytojų, bet ne visi jie nusiteikę priešiškai. „Esu matęs netgi lietuvių kalbos mokytojos, padedančios mokiniams pasiruošti kalbėjimo įskaitai, temą (forume, – aut. past.). Manau, kad mokytojai supranta, jog šie laikai jau ne akmens amžius ir dalintis informacija internete yra naudinga. Be to, dabar dažnas mokinys geriau nueina į „Google“ ar „Wikipedia“ ir įrašo norimą klausimą, nei varto vadovėlį. Laikai keičiasi, bet nemanau, kad į blogąją pusę“, – teigė jis.
Verslo nišą šioje srityje įžvelgė ir kitas moksleivis Tomas, prieš pustrečių metų įkūręs tinklalapį pagalbamokiniui.lt. Jis nusprendė iš lankytojų pinigų neprašyti, o tinklalapį išlaikyti pajamomis iš reklamų rodymo. Nors pradžia buvo sunki, o rezultatai nekėlė optimizmo, dabar jo svetainėje kas mėnesį apsilanko per 30 tūkst. naršytojų. Vaikinas atskleidė, jog ateityje planuoja plėsti svetainės turinį ir pamažu atsisakyti pratybų atsakymų skilties, nors šiuo metu ji yra svetainės „kertinis akmuo“.
„Kaip sako, duok žmogui plūgą, bet ne duonos. Remdamasis šia idėja ir tobulinsiu svetainę“, – užsiminė Tomas.
