„Galime užtikrinti, kad neradome naujų nežinomų erdvių. Tai neleidžia daryti išvados, kad jų apskritai nėra, bet, kadangi lazeris neprasiskverbia per sienas, mes savo tyrimu negalime to patikrinti“, – teigiama „CyArk“ atsakyme BNS.
Liepos pabaigoje atlikusi bažnyčios skenavimo darbus, organizacija žadėjo paskelbti rezultatus po trijų mėnesių, tačiau tai užtruko daugiau nei pusmetį. Taip atsitiko, anot jos, dėl kitų tyrimų gausos.
„Duomenys jau apdoroti, bet turėdami daug kitų projektų, mes uždelsėme šio atžvilgiu“, – teigia „CyArk“.
Skenavimo tikslas – išsaugoti reikšmingą Lietuvos kultūros paveldą ir gauti skaitmeninius bažnyčios išorės bei vidaus brėžinius.
Projekto organizatorių iniciatyva Šv. Onos bažnyčią žadama įamžinti tarp daugelio kitų svarbių objektų visame pasaulyje.
Darbai atsiėjo 15–20 tūkst. eurų (52–69 tūkst. litų), juos finansavo privatūs rėmėjai.
„CyArk“ naudoja įvairius tradicinius ir šiuolaikinius metodus nuodugniai ištirti bei dokumentuoti kultūros paveldą. Priėjimas prie jų duomenų – atviras.
Pasitelkus skenavimo lazeriu technologiją, jau įamžinti kultūros objektai visame pasaulyje, tarp jų – Pizos bokštas Italijoje, Beauvais katedra Prancūzijoje, Romėnų vonios Vokietijoje, Pompėjos miestas Italijoje, majų šventyklos miestas Čičen Ica, pirmoji portugalų sostinė Brazilijoje Salvador da Bahia.
