Jeigu pareiginė alga nustatoma iš koeficientų intervalo, konkretų koeficientą parinks valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.
„Tarnavimas valstybei keičiamas į tarnavimą viršininkui“, – tokia nuostata piktinosi konservatorius Rimantas Dagys.
„Praktiškai mes valstybės tarnybą prilyginame privačiam verslui, kada šeimininkas, savininkas gali daryti, ką nori ir valstybės tarnautojas, užuot tarnavęs valstybei, dabar turės tarnauti savo viršininkui ar jį paskyrusiai politinei jėgai“, – jam antrino socialdemokratas Juozas Olekas.
Konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad tokia tvarka dar labiau paskatins nepotizmą savivaldybėse.
Tokią naujovę pasiūlė Vyriausybė. Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra teigęs, kad būtent ši nuostata leis geriems darbuotojams padidinti atlyginimus ir tokiu būdu į valstybės tarnybą pritraukti kvalifikuotų profesionalų.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, už kurį balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo devyni, 33 susilaikė, numato, kad tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priemokos ir priedas už tarnybos stažą bei apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
Šiuo įstatymu atsisakyta kvalifikacinių klasių, kurios taip pat turėdavo įtakos tarnautojo darbo užmokesčiui.
Priemokas tarnautojas, kaip ir dabar, gaus už pavadavimą, papildomą darbą, o už vienus tarnybos metus jam bus skaičiuojamas vieno procento pareiginės algos priedas.
Valstybės tarnautojai turės būti nepriekaištingos reputacijos. Jie iš asmeninių lėšų privalės atlyginti savo sprendimais valstybei padarytą žalą.
Įstatymas numato galimybę tarnautoją nušalinti nuo pareigų, jeigu dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas. Už nušalinimo laikotarpį alga nebus mokama, bet jeigu nepasitvirtins aplinkybės, lėmusios nušalinimą, tarnautojui bus išmokėtas visas negautas darbo užmokestis.
Be kitų pagrindų, valstybės tarnautojas pareigų neteks už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai per pastaruosius 12 mėnesių jam buvo skirtas griežtas papeikimas.
Valstybės tarnautojai turės truputį ilgesnes atostogas negu kitiems dirbantiesiems numato Darbo kodeksas. Jiems suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos, už kiekvienų penkerių metų tarnybos stažą suteikiamos trys papildomos atostogų dienos. Bendra jų kasmetinių atostogų trukmė negalės būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
Nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negalės eiti tos pačios vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Įstatyme norėta įpareigoti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas einančius tarnautojus sustabdyti narystę partijoje, bet šios normos atsisakyta.
Kasmet bus vertinamas valstybės tarnautojo darbas. Sulaukus nepatenkinamo įvertinimo, tarnautojui grės algos sumažinimas, perkėlimas į žemesnes pareigas arba atleidimas.
