Ryšiai su melagienų skleidėjais
„Tarptautinės tyrėjų grupės COVID vakcinose atrado mažyčius aštrius metalinius objektus: „Tai gąsdina“, – šiomis dienomis paskelbė bent pora Lietuvos tinklalapių.
Straipsnyje remiamasi prieš dvi savaites „Patologų konferencijoje“ paskelbta informacija. Konferencija buvo transliuojama internetu iš Vokietijos pietuose esančio Roitlingeno patologijos instituto.
Tai yra ne mokslo įstaiga, susijusi su kokia nors klinika ar solidžiais tyrimais, bet buvusio patologo prof. dr. Arne Burkhardto privati veikla, kuria jis užsiima jau 18 metų.
Per beveik pusantros valandos užtrukusią transliaciją buvo pristatyti Austrijos, Japonijos ir JAV mokslininkų grupės atliktų COVID-19 vakcinų tyrimų rezultatai.
Pensijon jau išėję patologai A.Burkhardtas ir prof. dr. Walteris Langas patvirtino prof. dr. Peterio Schirmacherio pranešimą apie skrodžiant nustatytas sąsajas tarp COVID-19 vakcinų ir didėjančio paskiepytų asmenų mirčių skaičiaus.
O autopsijos tarnybos direktorius, medicinos mokslų daktaras P.Schirmacheris nustatė, esą trečdalis mirčių, įvykusių per 14 dienų po vakcinacijos, susijusios su skiepais.
Pasak daugiausia renginyje kalbėjusio A.Burkhardo, kai kurios būklės tariamai klaidingai buvo įvertintos kaip miokardo infarktas. Visur esą buvo rasta limfocitų sankaupų.
Tariamai vakcinų keliamą pavojų patvirtino ir konferencijoje dalyvavęs buvęs elektros inžinerijos profesorius Werneris Bergholzas. Jo komentaro prireikė, nes esą vakcinose buvo aptikta nesuskaičiuojama daugybė smulkių aštrių metalinių objektų, parazitų ir įvairiausių keistų medžiagų.
A.Burkhardas ir W.Langas priklauso asociacijai „Medikai ir mokslininkai už sveikatą, laisvę ir demokratiją“ („Mediziner und Wissenschaftler für Gesundheit, Freiheit und Demokratie“, MWGFD e.V.), kuri pernai buvo įsivėlusi į abejotinos kokybės kaukių sertifikavimą. Tai pačiai organizacijai priklauso ir tokie melagienų apie COVID-19, vakcinas ir kaukes skleidėjai, kaip buvęs mikrobiologijos profesorius Sucharitas Bhakdi.
Su konferencija susijusios dvi grupės, kurios yra skelbusios klaidinančią informaciją apie koronavirusą. Renginio vaizdo įraše matyti „Koronos komiteto fondo“, kuris nepaliauja skleisti melagienas, ženklas.
Pranešime spaudai buvo nurodyta, kad konferenciją transliuos asociacija „Švietimo advokatai“, kuri taip pat priklauso koronaviruso skeptikų judėjimui ir abejoja tokiais dalykais, kaip intensyvios terapijos skyriuose gulinčių pacientų skaičiumi.
Kaip gavo mėginius, nežinia
Paulo Ehrlicho instituto, atsakingo už vakcinų saugumą, ataskaitoje nurodyta, kad iki rugpjūčio pradžios, Vokietijoje visiškai paskiepijus 43 mln. gyventojų, buvo pranešta apie 1 254 tariamai su skiepais susijusias mirtis. Tik 48 kartus institutas pripažino, kad vakcinos galėjo būti jų priežastimi, 31 atveju iš jų buvo nustatyta trombozė.
Pareiškimas, esą vakcinos nulemia gerokai daugiau mirčių, sukėlė furorą socialiniuose tinkluose. Šiuo įrašu ėmė aktyviai dalytis skiepų ir dėl koronaviruso pandemijos paskelbtų suvaržymų priešininkai.
A.Burkhardtas kalbėjo apie 10 mirusiųjų, kuriems buvo atliktos autopsijos ir kurių mirties priežastis ištyrė pakartotinai, remdamasis audinių mėginiais. 54–95 metų amžiaus žmonės mirė po vakcinacijos praėjus nuo 8 dienų iki 6 mėnesių.
Pirmo velionio artimieji esą kreipėsi į jį, kai po skrodimo nebuvo rasta jokio ryšio tarp mirties ir skiepo. Buvęs patologas gavo reikiamus dokumentus ir audinių mėginius.
Abu tyrėjai įsitikinę, kad septyniais atvejais vakcinos buvo labai tikėtina mirties priežastis. A.Burkhardtas tikino širdies raumenyje nustatęs itin aiškius uždegimo požymius.
Nors konferencijos metu buvo pademonstruota daug įvairių organų audinių nuotraukų, taip ir nebuvo detaliai paaiškinta, kaip ši medžiaga buvo gauta, kodėl apskritai buvo pradėta analizė. A.Burkhardtas tik nurodė gavęs audinius iš vietų, kur buvo atlikti skrodimai.
Iš autopsijų rezultatų buvęs patologas padarė tris išvadas. Skiepai esą gali rimtai pažeisti žmogaus organizmą (tai pagrindžiama audinių nuotraukomis).
Skiepai esą gerokai dažniau, nei tikėtasi, sukėlė rimtus nepageidaujamus poveikius, įskaitant pavojų gyvybei (taip tiesiogiai netvirtinama, bet penkiais atvejais, pasak A.Burkhardto, ryšys tarp skiepų ir mirčių buvo „labai tikėtinas“, dviem – „tikėtinas“).
Vakcinose tariamai esama pašalinių medžiagų: kaip to įrodymas pateiktos pro mikroskopą padarytos nuotraukos, kuriose esą matyti vakcinose neturinčių būti medžiagų, pavyzdžiui, metalo dalelių ar mikroschemų.
Tyrime pasigedo mokslo
Didžiuma konferencijos dalyvių aiškinimų skamba abejotinai, visų pirma dėl tyrimo metodikos. Bent pora šios srities profesionalų organizacijų suabejojo paskelbtais rezultatais ir visi Vokietijos žiniasklaidos kalbinti ekspertai patvirtino, kad „tyrimas“ neatitiko mokslinių standartų.
Vokietijos patologijos draugija, kuriai priklauso A.Burkhardtas ir W.Langas, griežtai atsiribojo nuo pareiškimų kaip „asmeninės nuomonės“. Ji nurodė nežinanti apie jokį akivaizdų ryšį tarp mirčių ir vakcinų nuo COVID-19, nors pripažino, kad skiepai komplikacijų gali sukelti.
Panašus buvo ir Vokietijos federalinės patologų asociacijos komentaras – tyrimas esą buvo moksliškai nepagrįstas.
Anot ekspertų, „atradimams“ trūksta mokslinės metodologijos, mokslinio darbo rėmo, kuris rezultatus padarytų suprantamais ir patikrinamais. Mokslininkai nė sykio detaliai nepaaiškino, kokią hipotezę kėlė, kokiais kriterijais remdamiesi rinko duomenis, kodėl šie duomenys yra reikšmingi.
Pavyzdžiui, 10-ies autopsijų atvejai buvo pristatyti be jokios klasifikacijos, išskyrus pacientų amžių ir laiko tarpą nuo vakcinavimo iki mirties. Aacheno universiteto klinikos Patologijos instituto profesorius Peteris Booras atkreipė dėmesį, kad neaiški šios medžiagos atranka.
„Nepakanka klinikinės informacijos, pavyzdžiui, apie turėtas ligas ar būklę prieš mirtį, – teigė jis. – Pasak autorių, kai kurie atvejai buvo įvertinti netiriant audinių pavyzdžių, neįmanoma suprasti, kiek pavyzdžių ir kodėl analizuoti iš kiekvienos autopsijos.“
Ulme esančios Vokietijos kariuomenės ligoninės Patologijos instituto klinikinis direktorius prof. Konradas Steinestelis pritarė, kad iš tokio mažo kiekio duomenų neįmanoma padaryti jokių išvadų apie vakcinų šalutinių poveikių dažnumą.
Iškėlus hipotezę, kad po vakcinacijos atsiranda tam tikra klinikinė būklė, bet jos neįmanoma tiksliai apibūdinti, anot K.Steinestelio, yra vienintelis būdas ją patikimai ištirti: išsami šimtų mirusių pacientų, kuriems buvo atlikti skrodimai dėl kitų priežasčių, analizė. Tam būtina žinoti, kad žmonės tikrai buvo paskiepyti, kuria vakcina ir kada.
Profesorius pabrėžė, kad patikimoms išvadoms padaryti ir nukrypimams išvengti reikia išanalizuoti gerokai daugiau nei 10 atvejų. Nukrypimų gali atsirasti dėl turėtų ligų. Turint tokią informaciją, galima retrospektyviai įvertinti, ar paskiepytieji dažniau sirgo tam tikromis ligomis.
Be to, laikotarpis tarp skiepo ir mirties – nuo 8 dienų iki 6 mėnesių – yra per ilgas, kad būtų galima įžvelgti neginčijamą priežastinį ryšį.
Nenorėjo laukti peržiūros
A.Burkhardtas ne sykį paminėjo radęs sutrikimų širdies ir kraujagyslių sistemoje. Net jei ir tiesa, tai nepatvirtina, kad vakcinos sukėlė žmonių mirtis, ypač atsižvelgiant į vyresnį pacientų amžių. Mat širdies ir kraujagyslių ligos Vokietijoje yra dažniausia mirties priežastis.
Patvirtinti šiai sąsajai reikėjo ištirti ir kitų panašaus amžiaus žmonių, mirusių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, audinius.
„Jei tiri vyresnio amžiaus žmonių audinius, visada rasi pokyčių, jie tiesiog atsiranda su amžiumi“, – patologas iš Tiubingeno universiteto ligoninės dr. Hansas Bösmülleris taip pat sukritikavo tyrimą.
Pavyzdys su širdies raumenimis esą ypač geras: „Tirdamas širdies raumens mėginius, randu ūmaus uždegimo požymių maždaug 10 proc. ir chroniško uždegimo požymių – kituose 10 proc. pacientų, nors jie nejautė jokių simptomų.“
Dar daugiau – anot Hamburgo-Eppendorfo universiteto medicinos centro Teismo medicinos instituto direktoriaus Benjamino Ondruschkos, nuo tokių nedidelių pakitimų paprastai nemirštama. Esą nuolat būna pavienių kitokių ląstelių.
Atsakyti į klausimą, ar vakcina tikrai sukėlė mirtį, galima atsekus pakitimų vystymąsi ir išsiaiškinus, ar jų nebuvo anksčiau. A.Burkhardtas su kolegomis tokios informacijos nepateikė ir net pats nurodė, kad reikia tolesnių tyrimų ryšiui patvirtinti. Kadangi norėjosi kuo greičiau paskelbti savo įžvalgas, nusprendė nelaukti darbo recenzavimo, kuris dažnai gerokai užtrunka.
Tiubingeno patologijos instituto medicinos profesorius Falko Fendas pabrėžė, kad tiriamus mėginius reikia palyginti su to paties amžiaus nepaskiepytų žmonių audiniais ir įvertinti, kaip dažnai tokie patys pokyčiai pasitaikė jiems.
Patologai iš Tiubingeno atliko 13 žmonių, kurių mirtys, spėta, galėjo būti susijusios su skiepais, bet ryšį patvirtino tik vienu atveju.
Galėjo rasti dulkių iš oro
Per „Patologų konferenciją“ taip pat buvo pranešta apie vakcinose tariamai rastas pašalines medžiagas. A.Burkhardtas pademonstravo mikroskopu padidintus vakcinos vaizdus, kuriuose esą matyti dėžutės, adatos ir sriegio formos elementų. Kitose nuotraukose tariamai po vakcinavimo užfiksuotos pašalinės medžiagos plaučiuose.
Kaip tik ši žinia labiausiai patraukė socialinių tinklų vartotojų dėmesį – ji labiausiai akcentuojama, dalijantis informacija apie konferenciją.
Melagienos, esą vakcinose esama medžiagų arba įrenginių, dėl kurių žmonių kūnai ima traukti metalą, o telefonai gali „nuskaityti“ vakcinų numerius padedant bluetooth ar NFC funkcijoms, jau buvo paneigtos.
Ekspertai suabejojo ir dėl šių „atradimų“. Minėtas prof. K.Steinesteliui kilo ne vienas klausimas, į kuriuos atsakymai renginyje nebuvo pateikti: kaip vakcinos buvo paruoštos naudoti, ar jos buvo skiestos, kokioje temperatūroje tai atlikta, ar jos buvo suplaktos, kaip ilgai buteliukas buvo atidarytas.
Nuotraukose matomą vaizdą jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino ne kuo kitu, tik užteršimu iš oro ar tekstilės pluoštu.
A.Burkhardtas taip pat priminė, kad Japonijoje kompanijos „Moderna“ vakcinose buvo rasta teršalų. Trijose šios vakcinos partijose išties buvo rasta nerūdijančio plieno dalelių. Paaiškėjo, kad jos atsirado gamykloje Ispanijoje. Kaip patikino „Moderna“, metalo dalelės nesukėlė jokios rizikos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
