„Rugsėjo mėnesį visa Lietuva stebėjo įvykius, kuomet sukilusi ir VMVT abejingumo nepakentusi visuomenė ėmėsi veiksmų traukiant į viešumą vieną iš žiauraus elgesio su gyvūnais verslo formų – gyvūnų daugyklas.
Vos per keletą dienų susivieniję žmonės, nevyriausybinės organizacijos bei visuomeniniai veikėjai, ragindami dalyvauti atsakingų institucijų atstovus, į dienos šviesą ištraukė virš 400 skurdžiose sąlygose laikytų ir dauginimui išnaudotų gyvūnų.
Po poros mėnesių tylos, gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (GATO) reikalauja VMVT pateikti turimą informaciją apie paimtų gyvūnų būklę, jų institucijos vykdomų tyrimų eigą bei numatytas ilgalaikes priemones dėl daugyklų veiklos kontrolės“, – rašoma GATO pranešime.
Pasak organizacijos, nuo gyvūnų daugyklų skandalo pradžios iki šiol visuomenei nėra pasiekiama vieša informacija apie gyvūnų, paimtų iš konkrečių daugyklų, likimus bei atliekamus konkrečius VMVT veiksmus. Kadangi VMVT kaip Lietuvos Respublikos vyriausybės įstaiga turi pareigą ne tik teikti informaciją pagal asmenų užklausas, bet ir proaktyviai viešinti su savo funkcijų vykdymu susijusią informaciją, GATO reikalauja viešai pateikti visuomenei naujausias žinias apie atliekamus tyrimus rugsėjo mėnesį nustatytose konkrečiose daugyklose, iš ten paimtų gyvūnų būklę ir jų teisinį statusą bei planuojamus veiksmus užtikrinti šių gyvūnų negrąžinimą į buvusias neteisėtos veiklos vietas.
„Daugyklų atvejams iškilus į dienos šviesą veisimui naudojamų gyvūnų gerovę turinti kontroliuoti bei jų sveikatingumą užtikrinti VMVT vengė prisiimti atsakomybę dėl gyvūnų daugyklų klestėjimo šalyje. Vietoje to, institucijos atstovai viešais pasisakymais siekė atsakomybę perleisti gyvūnų pirkėjams, kurie norint įsigyti veislinį šunį ieško pigesnių alternatyvų turguose bei internete.
Taip pat atsakomybę VMVT perleido ir savivaldybių administracijoms, kurios, anot jų, nepaima žiauriose sąlygose laikomų gyvūnų“, – teigia gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė.
Pasak GATO vadovės, valstybinė įstaiga, registruojanti gyvūnų veisėjus turi visą teisę rinkti duomenis apie problemiško ir žiauraus gyvūnų dauginimo verslo mastą Lietuvoje, analizuoti, sekti situaciją bei tikrinti teisėta ir neteisėta veikla užsiimančius asmenis, taip pat jų laikomų gyvūnų gerovę ir sveikatingumą.
Tačiau, pasak organizacijos, visas galimybes turinti institucija iki šiol viešai nepateikė jokios analizės apie tai, kokia šiuo metu yra situacija šalyje su veisimui laikomais šunimis ir katėmis – kiek jų VMVT registravo veisimo veiklai, kiek šunų ir kačių kasmet išveisia jų registruoti asmenys ir kokių tolimesnių veiksmų institucija imsis, siekdama efektyviau kontroliuoti ir reguliuoti šį verslą valstybėje.
Į GATO žodinį prašymą suteikti informaciją apie plačiai visuomenėje nuskambėjusius konkrečių nustatytų daugyklų atvejus, kuriose VMVT atlieka tyrimus, iš ten paimtų gyvūnų skaičių ir jų teisinę apsaugą buvo gautas atsakymas atvykti į instituciją, kur informacija bus pateikta asmeniškai. Paprašius tai padaryti raštu, institucijos vadovas D.Remeika oficialiu raštu informavo, kad tokios informacijos rinkimas ir teikimas institucijai yra nereikalinga administracinė našta ir dėl tolimesnių veiksmų bus informuojami tik gyvūnus laikantys asmenys, rašoma pranešime.
VMVT kontroliuojamuose reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams nurodyta, kad jie prašyme dėl ūkio subjekto įregistravimo institucijai turi nurodyti numatomų veisti gyvūnų augintinių rūšis ir veisles, numatomą vienu metu laikyti veisimui skirtų gyvūnų augintinių skaičių (atskirai įvardijant patinų ir patelių skaičių) ir vadų skaičių per metus.
Pasak B.Kymantaitės, tokia informacija turėtų būti viešai prieinama ir kasmet atnaujinama kontroliuojant šio, gyvūnų gerovei įtakos turinčio, verslo mastą valstybėje. Matydami valstybinės institucijos deklaruojamą požiūrį į visuomenei reikšmingos informacijos teikimą, GATO kreipėsi į šiai problemai neabejingą seimo narį, prašydami įgyvendinti parlamentinę kontrolę ir gauti visuomenei reikšmingą informaciją apie valstybinės įstaigos turimus duomenis dėl Lietuvoje registruotų veisimui naudojamų šunų ir kačių skaičiaus bei kasmet išveisiamų šių gyvūnų jauniklių.
Gautame atsakyme nurodoma, kad iki 2020-10-01 VMVT suteiktą registraciją turintys verslinių gyvūnų augintinių veisimu užsiimantys ūkio subjektai laikė 2702 šunis (iš jų 2188 patelės ir 514 patinai) ir 943 katės (iš jų 722 patelės ir 221 patinai). Taip pat minima, kad VMVT pagal kompetenciją įgyvendina priemones, mažinančias administracinę naštą verslui, todėl neregistruoja ūkio subjektų duomenų dėl per metus planuojamų atsivesti gyvūnų augintinių jauniklių vadų. VMVT taip pat negali pateikti duomenų apie veisimui naudojamų gyvūnų kilmę, nes tai jiems nepriskirta pagal kompetenciją.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad statistiškai rugsėjo mėnesį pas gyvūnų globėjus iš paviešintų daugyklų patekę 412 neteisėtai veisimo veiklai laikytų šunų sudaro net 15% visų oficialiai veisimui registruotų šunų. Tai yra tik per dvi savaites į dienos šviesą ištraukto ir VMVT pagal kompetenciją kontroliuojamo verslo dalies rodiklis. Nors tokios aplaidžiai kontroliuojamos daugintojų veiklos pasekmės yra VMVT, o ne savivaldybių darbo rezultatas, visgi už paimtų ir laikinai globojamų gyvūnų išlaikymą būtent jos turės sumokėti virš 60 000 Eurų. Tuo tarpu dėl neviešinamų VMVT veiksmų galutinis paimtų gyvūnų likimas vis dar lieka neaiškus.
Viešai į VMVT besikreipianti GATO tikisi sulaukti išsamių atsakymų dėl šios institucijos tyrimų, susijusių su konkrečiomis daugyklomis, bei sužinoti apie jos atliekamus teisinius veiksmus, užtikrinančius, kad gyvūnai nebūtų grąžinti neteisėtą veiklą vykdžiusiems asmenims. Taip pat laukiama informacija apie iš Kauno rajone, Naujasodyje, konfiskuotų 82 gyvūnų veterinarinę būklę, dėl kurių nutraukto ikiteisminio tyrimo VMVT vis dar tiria medžiagą.
„Įstatymų numatyta teisė ir laisvė gauti informaciją iš valstybinių institucijų užtikrina visuomenės dalyvavimą socialiniuose procesuose, skatina valdžios institucijų skaidrumą ir atskaitomybę. VMVT gali rinkti ir turėti reikšmingą bei su jų funkcijų vykdymu susijusią ir visuomenei svarbią informaciją, tačiau didžioji jos dalis vis dar nėra prieinama visuomenei.
Tad norime priminti VMVT vadovui D.Remeikai, kad institucijos renka ir kaupia šią informaciją valstybės, o tuo pačiu ir visuomenės vardu. Informacijos rinkimas ir kaupimas finansuojamas mokesčių mokėtojų lėšomis priklauso visuomenei, todėl jo vadovaujama įstaiga privalo suteikti prieigą prie kuo daugiau institucijos turimos konkrečios informacijos apie šiuos visuomenėje didelio atgarsio sulaukusius įvykius“, – teigia GATO vadovė Brigita Kymantaitė.
Pasak GATO vadovės, kartu su atliekamų tyrimų informacija taip pat tikimasi sulaukti naujienų apie konkrečius VMVT veiksmus ir sprendimus, kurių bus imtasi siekiant efektyviai reguliuoti verslinio augintinių veisimo veiklą Lietuvoje. Naujų pokyčių vedina VMVT turėtų stebėti ir analizuoti veisimo veiklą šalyje, numatyti kontrolės sprendimų rezultatus bei teikti visuomenei prieinamą informaciją apie kasmet veisimui naudojamų šunų ir kačių bei kasmet prekybai išveisiamų jų jauniklių skaičių. Ši informacija skatintų pirkėjus atidžiau apsvarstyti savo pasirinkimą įsigyti veislinį augintinį, o svarbiausia – padėtų išvengti gyvūnų kankinimo, žalojimo, luošinimo bei išnaudojimo verslo tikslais.
