Su vežimėliu judantis Marius svarsto, kad šiandien padėtis jau daug geresnė nei prieš keliasdešimt metų, tačiau nei vienas judėjimo negalią turintis žmogus veikiausiai nevažiuotų į nelankytą parduotuvę, neatlikęs „namų darbų“. O, beje, iššūkių gali pasitaikyti net ir juos atlikus, bet, nusijuokia Marius – tai mūsų kasdienybė, mes įpratę taip gyventi.
Automobilių stovėjimo vieta – ne tik dėl patogumo
Aplinkos pritaikymas žmonėms, turintiems judėjimo ar kitokią negalią – žingsnis po žingsnio gerėja. „Aišku, toli gražu dar iki to, kad būtų pritaikyta ir patogu visur, bet tikrai negali sakyti, kad pokyčių nepastebime“, – tikina vežimėlyje sėdintis Marius.
Paversti žmonėms su negalia patogiu bent kasdienį gyvenimą stengiamasi ir žmonės tą pastebi – nuo specialių žymėtų vietų aikštelėse iki pandusų ar kitų tikrai nesunkiai pastebimų dalykų. Marius tikina, kad jie – tikrai svarbūs, o neretai net gerokai svarbesni nei žmogui, kuris neturi negalios, atrodo.
Paprašome įvardinti svarbiausius dalykus, į ką žmonės, sėdintys vežimėliuose, kreipia dėmesį vykdami tiesiog apsipirkti. Kiek punktų reikia įsivertinti, norint tiesiog atvykti į parduotuvę nusipirkti duonos ar pieno?
„Jei kalbėtume apie pritaikomumą, norėčiau pasakyti, kad vis tik didieji prekybos centrai mums yra tikras išsigelbėjimas. Šiandien dažniausiai būtent didžiųjų tinklų parduotuvės yra patogios mums, žmonėms, kurie juda su vežimėliais. Šiuo atveju kalbu jau apie bendrą pritaikomumą – nuo atvykimo iki higienos kambario ir panašių dalykų“, – komentavo vyras.
Jei kalbėtume apie pritaikomumą, norėčiau pasakyti, kad vis tik didieji prekybos centrai mums yra tikras išsigelbėjimas.
Tiesa, Marius atkreipė dėmesį, kad gal ir supranta mažesnes parduotuves, jos turi mažiau lėšų, mažiau galimybių, tačiau žmonės, turintys judėjimo negalią, tiesiog nevyksta ten, kur pritaikyta labai menkai ir patirtis kelia daug iššūkių.
Paklaustas, kas tie „namų darbai“, svarbiausi akcentai, į ką kreipia dėmesį žmonės su judėjimo negalia, vykdami elementariai į prekybos centrą, Marius pradėjo nuo automobilio stovėjimo vietų. „Vienas svarbiausių akcentų, kas be ko, yra parkavimo vieta. Norėčiau priminti, kad speciali parkavimo vieta žmonėms, judantiems su vežimėliais, reikalinga ne tik dėl patogumo – kad būtų arčiau, kad būtų patogiau nuvažiuoti iki durų, bet didele dalimi ir dėl saugumo.
Jeigu mes pasistatome automobilį kažkur viduryje aikštelės, pavyksta sėkmingai iš jo išlipti važiuojamąja dalimi, kiti vairuotojai mūsų tiesiog nepastebi. Pavyzdžiui, važiuodami atbuline eiga, jie mūsų, esančių kur kas žemesniame matomumo lygyje, tiesiog nemato, o tai sudaro avarines situacijas. Juk niekam nebūtų malonu sužeisti kitą žmogų“, – svarbius akcentus dėliojo Marius.
Antras labai svarbus dalykas, pasak pašnekovo – judėjimo trasa iki įėjimo durų. Anot Mariaus, dar vis pasitaiko tokių dalykų, kai įrengta labai puiki parkavimo vieta su daugiau erdvės, gali patogiau išlipti, tačiau prieš duris į prekybos vietą ar įstaigą paliktas bortelis: „Dažnas žmogus to nepastebėtų, jam tai yra smulkmena, bet neįgaliam, jei jis aukštesnis nei 2 centimetrai, tai – kliūtis. Taigi, labai svarbi yra bekliūtė trasa iki durų.“
Dar vienas aspektas, kurį, pasak Mariaus, gal būtų naudinga paminėti – keli vidaus pritaikymo klausimai. „Atrodo, įvažiuoji, į prekybos vietą, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, aišku, gal nori pateikti kuo daugiau prekių, bet pravažiavimai ar lentynų apvažiavimai būna užstatyti. Kartais ir pačios lentynos tiek sutrauktos, kad tarp jų tiesiog nepravažiuosi.
Pavyzdžiui, važiuodami atbuline eiga, jie mūsų, esančių kur kas žemesniame matomumo lygyje, tiesiog nemato, o tai sudaro avarines situacijas
Kasos, jei kalbame apie didžiuosius prekybos centrus, paprastai viena iš jų būna platesnė, pritaikyta neįgaliesiems, aišku, galima šiais laikais naudotis ir savitarna. Tik, tiesa, ne visur, bet būna atvejų, kad nuskanavęs prekes tiesiog negali pasiekti terminalo, kad atsiskaitytum kortele. Tiesiog nepasieki jo fiziškai“, – dėstė Marius.
Galiausiai, kaip vieną svarbiausių dalykų, nulemiančių, vykti į tą vietą apsipirkti ar ne – higienos kambarys. Jei į jį negali įvažiuoti, arba jis pritaikytas, bet nuolat uždarytas, turi ieškoti, kas tau atrakintų, prašyti, važinėti pirmyn atgal, tai nesukelia noro sugrįžti į tokią vietą.
Tiesa, Marius norėjo pabrėžti ir jam svarbiausią dalyką, kad visi šie pritaikymai skirti ne tik žmonėms su judėjimo negalia. Kojų lūžiai, nelaimės, kurios kartais nutinka, priverčia žmones judėti ir su ramentais, o ir su vežimėliais. Dažnai su tokiomis pat kliūtimis, kaip ir neįgalieji, susiduria ir mamos su kūdikių vežimėliais, ir senjorai, taigi geresnis pritaikymas aktualus visiems.
Atnaujindami parduotuves skiria tam dėmesio
„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė komentavo, kad šio prekybos centro parduotuvėse judėjimo negalią turintiems gyventojams, taip pat tėvams su kūdikių vežimėliais, tikrai stengiamasi sukurti kuo daugiau patogumo.
„Mūsų parduotuvėse įrengtos specialios kasos, turinčios platesnį įvažiavimą, pritaikytą pravažiuoti tiek neįgaliojo naudojama transporto priemone, tiek vaikišku vežimėliu. Tokios kasos parduotuvėse pažymėtos specialiu ženklinimu. Ten, kur yra reikalinga, prie parduotuvių įėjimų įrengti specialūs nuolydžiai, padedantys tiek savarankiškai patekti ir išvykti iš parduotuvės judėjimo negalią turintiems asmenims, tiek ir patogiai parduotuvėje apsipirkti tėvams su vaikais vežimėliuose“, – tikino pašnekovė.
I.Trakimaitė-Šeškuvienė taip pat pridūrė, kad prekybos tinklas ypač didelį dėmesį pritaikymui skiria ir atnaujindamas parduotuves. „Kad visi praėjimai būtų pritaikyti pravažiuoti negalią turintiems žmonėms, o naujesnėse 2 aukštų parduotuvėse įrengėme ir didesnį liftą, kuriuo gali naudotis neįgalieji, tėvai su vaikų vežimėliais, senjorai. Judėjimo negalią turintys žmonės Vilniaus Akropolyje esančioje „Maximoje“ taip pat gali pasinaudoti didesne persirengimo kabina, kuri yra pritaikyta jų poreikiams“, – dėmesį Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė komentuoja, kad visose prekės ženklo parduotuvėse yra sudarytos sąlygos apsipirkti žmonėms su judėjimo negalia. „Prie visų parduotuvių yra įrengtos neįgaliesiems skirtos automobilių parkavimo vietos, kurios yra greta įėjimo. Visose mūsų parduotuvėse būtent pirmoji kasa yra pritaikyta žmonės su judėjimo negalia, jei žmogus apsipirkdamas naudojasi neįgaliojo vežimėliu – ši kasa yra žemesnė, todėl joje atsiskaityti yra patogiau.
Nepaisant to, pravažiavimai prie visų standartinių kasų yra ganėtinai platūs, taip pat ir prekybos salėje erdvės pakankamai plačios, kad jose būtų patogu judėti ir pravažiuoti su vežimėliu. Jei pirkėjui prireikia pagalbos, mūsų darbuotojai pirkėją lydi viso apsipirkimo metu, padeda jiems pasiekti ir susirinkti produktus, palydi prie kasos bei padeda susidėti pirkinius.“
Paklaustas, ko kalbant apie prekybos vietų pritaikymą šiandien labiausiai trūksta, Marius tikino, kad vieno labai ryškaus trūkumo neįvardintų, visa tai – kompleksiška. Vyras džiaugėsi, kad yra tokių vietų, į kurias tikrai jau gali važiuoti drąsiau, tačiau atkreipia dėmesį, kad žmogus su vežimėliu aklai į nežinomą vietą vyksta tikrai retai.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM primena, kad daugiau informacijos apie prekių ir paslaugųprieinamumą galima rasti interneto svetainėje www.ndt.lt bei įstaigos Facebook profilyje.
