Trečiadienį nuotoliniu būdu vyksta mokymai, kurių metu aiškinama, ką daryti įmonėms ar įstaigoms, jei jose buvo nustatytas koronaviruso atvejis.
„Tiriant atvejus įmonėse akivaizdžiai matyti, kad daugumai darbuotojų trūksta žinių, ką daryti, jei užkratas patenka į jų teritoriją“, – mokymuose kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Anot jos, būna, kad įmonėse imamasi veiksmų, kurių nereikia.
Svarbi temperatūra ir drėgnumas biure
A.Razmienė kalbėjo, kad NVSC darbo vietų rizikingumą skirsto į kelis lygius, vienoje įmonėje skirtingose vietose šie lygiai gali skirtis.
Žemas rizikos lygis, kai nėra dažno kontakto su kitais ir didesnis nei 1 metro atstumas. Jei nėra galimybės užtikrinti tokio atstumo, anot jos, reikia įdiegti papildomas priemones, pavyzdžiui, pertvaras.
A.Razmienės teigimu, būtų gerai, jei darbe žmonės nesėdėtų atsisukę veidu vienas į kitą.
Biuruose svarbu nustatyti, kad oro temperatūra būtų 24 laipsniai, o oro drėgnumas – 60 ar net daugiau.
Įmonėms siūlo atsisakyti renginių
A.Razmienė pabrėžė, kad reikėtų atsisakyti kolektyvų tradicinių renginių. Be to, labai svarbu kontroliuoti, kad į patalpas neateitų pašaliniai žmonės, pavyzdžiui, kurjeriai. Tokiais atvejais prekes reikėtų iš jo paimti lauke, kad jis neįeitų į vidų.
Taip pat, anot jos, įmonių vadovai turėtų pasirūpinti srautų ribojimu įmonės patalpose. Specialistė pabrėžė, kad nuolat reikėtų valyti įmonės patalpas naudojant vandenį ir neutralų valiklį.
Jokiu būdu, pasak specialistės, to neatlikus negalima purkšti dezinfekcinių skysčių, nes nebus naudos.
„Labai svarbu dažnai liečiamų paviršių kuo dažnesnis valymas, ne mažiau kaip du kartus per dieną“, – sakė ji ir vardijo, kad nuvalyti reikia ne tik jungiklius, bet ir klaviatūras bei telefonus.
Pertvaras, anot jos, taip pat reikia valyti, ir tai daryti reikia dažnai.
„Kiek klientų ateina, tiek jie kvėpavimo aerozolius ant tų lentų palieka“, – sakė ji.
Dezinfekantų paskleidimas rūko pavidalu nerekomenduojamas, nes jie dirgina odą, kvėpavimo takus. Be to, ne visus paviršius galima apdoroti dezinfekciniais skysčiais.
Kalbėdama apie temperatūros matavimą, ji atkreipė dėmesį, kad ne visiems koronavirusu sergantiems žmonėms pasireiškia temperatūra. Įmonės, anot jos, turėtų sudaryti galimybes žmonėms dirbti iš namų, ypač jei jie jaučia peršalimo simptomus.
Labai svarbu prižiūrėti mechaninio vėdinimo sistemas.
„Nerekomenduojamas vėdinimo būdas, kai į patalpas grąžinama dalis panaudoto oro“, – pasakojo ji. Jei toks vėdinimas yra įrengtas ir pastate neatsidaro langai, visi asmenys laikomi kontaktavusiais, jei atsiranda vienas susirgęs asmuo.
Kaukė kaukei nelygu, o vien skydelis neapsaugo
„Vien tik kaukės naudojimas nėra pakankamas, kad būtų užtikrinamas kontrolės lygis“, – sakė ji. Specialistė pabrėžė, kad savadarbės kaukės tinka viešajame transporte, parduotuvėje.
Jos skirtos apsaugoti aplinkinius, bet neapsaugo jas dėvinčio asmens.
Veido skydeliai, kaip pabrėžė specialistė, skirti tik akių apsaugai nuo viruso.
„Jie naudojami vietoje apsauginių akinių atliekant procedūras, kur susidaro aerozoliai“, – pabrėžė ji.
Vietoj kaukių, anot jos, jų naudoti negalima – ji privalo būti po skydeliu.
Apsauginės pirštinės, anot jos, derėtų nepamiršti, taip pat užsiteršia. Jei jų nekeisi ir liesi veidą, galima apsikrėsti.
Specialistė ragino žmonėms skiepytis nuo gripo, kad būtų mažiau sergančių juo.
Po atvejo įmonėje pirmas dalykas – patalpų dezinfekcija
NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė trečiadienį papasakojo ką daryti, jei užkratas pateko į įmonę.
Ji pabrėžė, kad svarbi komunikacija biuruose, kad neplistų gandai.
Jei įmonėje atsirado koronaviruso atvejis, pasak G.Megelinskienės, yra atliekama atvejo epidemiologinė diagnostika, aiškinamasi, ar buvo simptomai ir kada, ką jis galėjo užkrėsti.
„Yra vertinama, viso inkubacinio periodo metu, kur asmuo lankėsi“, – kalbėjo ji. Ji pabrėžė, kad tuomet raštu ir žodžiu kreipiamasi į asmens darbovietę, klausiama, su kuo žmogus galėjo kontaktuoti, aiškinamasi, koks darbovietėje vėdinimas ir panašiai.
Su kiekvienu, kuris turėjo sąlytį, susisiekiama, kiekvienam išaiškinama, ką daryti. Anksčiau, pasak jos, specialistai vykdavo į įmones, tačiau dabar į židinį vykstama išskirtiniu atveju, nes atvejų skaičius pastaruoju metu nemažas.
Nustačius atvejį pirmiausiai įmonių prašoma dezinfekuoti patalpas. Antras dalykas – sąlytį turėjusiųjų sąrašas.
Prieš testuojant žmones įmonėje jos iniciatyva, pasak jos, derėtų pasitarti su epidemiologais, nes labai svarbu, kada daromas tyrimas, nepaisant to tyrimai gali nieko neparodyti.
„Matome, kad ir serologinius tyrimus naudoja nustatyti ūmiai ligos fazei“, – pabrėžė ji.
Sąlytį turėjusių asmenų šeimos nariai gali gyventi normalų gyvenimą, kitas reikalas, jei šeimos nariui nustatomas koronavirusas.
Mažos rizikos sąlytis, anot jos, yra tas, kai bendrauta mažiau nei 10 minučių ir ne arčiau kaip 2 metrų vienas nuo kito.
Įmonėse židinių, pasak NVSC atstovės, daugėja.
Ruošiamės vienam scenarijui
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sakė, kad pandemijos vystymosi modeliai yra keli.
Vienas scenarijus – nuolatinės bangos, antras – didesnė banga bus rudenį (tam scenarijui ruošiasi Lietuva). Trečias variantas – lėtinis bangavimas, ramus rusenimas, kai nėra labai didelių pikų.
V.Kasiulevičiaus teigimu, tam tikras temperatūros ir ultravioletinės spinduliuotės poveikis viruso plitimui tikrai yra.
„Ar yra aiškus sezoniškumas? Daug diskutuojama. Kitiems koronavirusams būdingas sezoniškumas – jų daugiau šaltuoju laikotarpiu“, – pasakojo jis.
V.Kasiulevičiaus teigimu, jei žmogus yra lauke ir žmonių reta, net kaukės nereikia, nes apsikrėsti didelės grėsmės nėra. Jei žmonių daugiau ar esama patalpoje, profesorius pataria naudoti kaukę.
Jis pataria vengti patalpų, kur nėra ventiliacijos, nes ten gali nepadėti ir kaukė.
Saviizoliacija 14 parų – būtina
Anot V.Kasiulevičiaus, ligos požymiai pasireiškia daugiausia po 4 parų, tačiau Santaros klinikose pasitaikė atvejų, kai ligos požymiai pasireiškė baigiantis 14 parų.
„Prasmė yra stebėti iki 14 parų tikrai, ir nereikia bėgti lauk, jei pasakyta, kad izoliacija yra 14 parų, tai yra labai svarbu“, – kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, jei užtikriname fizinę distanciją ten, kur įmanoma, ligos plitimas yra valdomas.
V.Kasiulevičius kalbėjo, jog pandemijos pasaulyje kartojasi reguliariai. „Mes išmokome analizuoti istorinius duomenis ir matyti bangas, kad pandemijoms būdinga banga pavasarį, rudenį būna banga ir dar sekantį pavasarį. Šaltojo sezono banga didesnė, nei pavasarinė. Bet būna išimčių, juolab, kad koronavirusas kitoks nei gripo virusas“, – pasakojo jis.
V.Kasiulevičiaus teigimu, Amerikos žemyne padėtis stabilizuojasi, ko negalima pasakyti apie Europą.
Tačiau Lietuvoje, kaip teigė V.Kasiulevičius, liga šiuo metu yra valdoma.
„Mes jau išmokome taikyti apribojimo priemones, net tada, kai atrodo, kad tos priemonės nėra intensyviai naudojamos: vis daugiau žmonių naudoja kaukes, dezinfekuoja rankas, žmonės stengiasi nesibūriuoti, tas duoda efektą, neleidžia eksponentiškai augti naujų susirgimų skaičiui“, – sakė jis.
