„Būnant lauke, dėvėti kaukę, respiratorių ar, blogiausiu atveju, bet kokią kitą savadarbę kvėpavimo takų apsaugos priemonę“, – BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Jos teigimu, lauke taip pat patariama neužsiimti fizine veikla.
„Sumažinti fizinį aktyvumą gryname ore – susilaikyti nuo intensyvaus bėgimo, greito važiavimo dviračiu ir kitos fizinės veiklos, jei jos metu pagilėja ar padažnėja kvėpavimas“, – teigė specialistė.
R.Lingienė pabrėžė, kad pablogėjus sveikatai būtina kreiptis į gydytojus.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, spalio 1 d. visos Lietuvos oro kokybės tyrimų stotys užfiksavo iki 3 kartų didesnę kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore. Ateinančiomis dienomis vyraus nepalankios oro, todėl kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.
„Žymesnio lietaus nenumatoma, todėl tikėtina, jog situacija savaitgalį mažai keisis ir oro užterštumas šalyje išliks didelis“, – BNS sakė Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Ji teigė, kad šeštadienį, antroje dienos pusėje, kietųjų dalelių koncentracija gali kiek sumažėti, tačiau vis tiek prognozuojama, kad užterštumas išliks aukštas.
Atsargumo priemonės – rekomendacijos gyventojams
- sergantiems lėtinėmis ligomis (pvz., astma, širdies ar plaučių ligomis) patariame likti namuose ir stebėti sveikatą;
- dirbantiems ir sportuojantiems siūlome riboti fizinį aktyvumą lauke, būti vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių, kitų aplinkos oro taršos šaltinių;
- dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones;
- visiems rekomenduojame atsisakyti asmeninių automobilių, naudotis viešuoju transportu;
- soduose, priemiesčiuose nekurkite laužų, nedeginkite atliekų; venkite šildyti patalpas kietu kuru kūrenamais įrenginiais;
- blogai pasijutę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.
Dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Pavyzdžiui, dėl suodžiuose esančių poli aromatinių angliavandenių, suodžių KD2,5 yra toksiškos ir kancerogeninės. Mokslo šaltiniuose nurodoma, tomis dienomis, kai išauga kietųjų dalelių koncentracija ore, padidėja mirtingumas.
Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės skiltyje „Oro kokybės rodikliai“.
