Kaip pabrėžia epidemiologai, tai, kad ryškių pokyčių protrūkių struktūroje nefiksuota, yra geras ženklas, nors bendra epidemiologinė situacija išlieka stabiliai sudėtinga.
„Jau kuris laikas matome išaugusias testavimo dėl COVID-19 ligos apimtis. Būtent intensyvesnis testavimas atsiveriančiam verslui yra tas sėkmės raktas, galintis užkirsti kelią protrūkių atsiradimui. Jei infekcijos nepavyksta išvengti, ypatingai svarbu, kad visi – tiek turėję didelės rizikos, tiek mažos sąlytį – sutiktų tirtis. Taip galime žymiai greičiau lokalizuoti protrūkį, kas, neabejotinai, verslui leidžia greičiau grįžti į įprastas vėžias, neužmirštant kitų svarbių prevencijos priemonių“, – sako gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Taip pat, anot specialistų, naujų tendencijų nestebima ir vertinant užsikrėtimo atvejus šeimose. Duomenys rodo, jog bendroje COVID-19 atvejų struktūroje užsikrėtimų šeimose dalis išlieka svari. Apie 27 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu.
Praėjusios savaitės pabaigoje, lyginant su savaite prieš tai, nežymus aktyvių protrūkių prieaugis fiksuotas baldų gamybos ir prekybos, siuvimo įmonėse, taip pat statybų pramonėje. Tuo metu, maisto pramonės, transporto ir logistikos, taip pat paslaugų sferose registruota mažiau aktyvių protrūkių nei savaitę prie štai.
Gydymo įstaigose taip pat matomas aktyvių protrūkių mažėjimas – registruota 17 aktyvių protrūkių (prieš savaitę – 22), kaip ir socialinėse įstaigose – praėjusios savaitės pabaigoje registruoti 2 aktyvūs protrūkiai.
Tuo metu, ugdymo įstaigose, praėjusios savaitės duomenimis, registruoti 84 aktyvūs protrūkiai. Šis skaičius kelias pastarąsias savaites išlieka stabilus.
Duomenys rodo, kad gamybos bei prekybos srityse atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuota 60 (savaitę prieš tai – 53) ir 34 (savaitę prieš tai – 42) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuotas 351 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, kai savaitę prieš tai – 360 protrūkių.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Daugiausia protrūkių registruota Vilniaus ir Kauno regionuose
Vertinant COVID-19 ligos protrūkius, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Vilniaus ir Kauno regionuose, čia bendrai registruota trečdalis visų ligos židinių šalyje, informuoja NVSC.
Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, naujausiais duomenimis, Kauno regione šiuo metu yra 115 aktyvūs ligos protrūkiai, o Vilniaus – 102 ligos protrūkiai.
„Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos protrūkių struktūroje šiuo metu nestebi. Protrūkiai, kaip ir anksčiau, registruojami tose vietose, kur vyksta žmonių iš skirtingų socialinių aplinkų kontaktas“, – sakė J.Petravičienė.
Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos protrūkių struktūroje šiuo metu nestebi.
Pasak jos, sritys, kur registruota daugiausiai aktyvių protrūkių – gamybos, prekybos sektoriai, taip pat ugdymo įstaigos.
„Specialistų vertinimu, tai yra tos veiklos rūšys, kuriose, siekiant užtikrinti tinkamą infekcijų prevenciją, reikalingas glaudus darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimas. (...) Skaitlingiausi ir ilgiausiai trunkantys protrūkiai susiformuoja įmonėse, kuriose darbuotojai dirba vienoje bendroje erdvėje“, – teigė NVSC atstovė.
„Nors darbdaviai yra numatę COVID-19 valdymo priemones, neretai ligos išplitimą lemia pačių darbuotojų vis dar pernelyg žemas sąmoningumas, pavyzdžiui, į darbą darbuotojai vyksta jau jausdami COVID-19 ligai būdingus simptomus, netaisyklingai dėvi veido kaukes, jų laiku nekeičia, nesilaiko atstumo“, – pridūrė ji.
Epidemiologai pastebi, kad pastaruoju metu – ypač Vilniaus regione – virusas darbovietėse plinta „žymiai greičiau, lyginant su situacija praėjusių metų pavasarį ar rudenį“.
„Vertinama, kad tam lemiamos įtakos turi svariai Lietuvoje išplitusi britiškoji koronaviruso atmaina. Pavyzdžiui, šiuo metu per dvi savaites vienoje gamybos įmonėje Vilniaus regione registravome 23 pirminius koronavirusinės infekcijos atvejus, baldų gamybos įmonėje – 22 pirminius atvejus per 11 dienų. Tai iliustruoja situacijos sudėtingumą“, – teigė J.Petravičienė.
Anot jos, didžiausias aktyvus protrūkis šiuo metu registruotas Kauno apskrityje veikiančioje metalo pramonės įmonėje – su protrūkiu siejami 82 COVID-19 ligos atvejai. Pirmasis atvejis, siejamas su šiuo protrūkiu, registruotas prieš mėnesį, paskiausias – balandžio viduryje.
