2021 11 09

NVSC: šalyje registruojama mažiau COVID-19 protrūkių ugdymo ir gydymo įstaigose

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas stabilizavosi. Šalyje registruota dešimtadaliu mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių nei paskutiniąją spalio savaitę. Mažėjimo tendencijų šiame žemėlapyje nebuvo stebima daugiau nei tris mėnesius, informavo NVSC.
Pavasarinė šiluma Vilniuje
Pavasarinė šiluma Vilniuje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Tačiau, kaip pabrėžia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Giedrė Aleksienė, bendra epidemiologinė situacija ir toliau išlieka įtempta ir reikalauja susikaupimo.

„Pernai nuo lapkričio panirome į ištisus mėnesius trukusį karantiną, tačiau tuomet dar neturėjome viruso plitimą apriboti galinčių vakcinų. Tai reiškia, kad šiuo metu esame galios pozicijoje ir tereikia tiek ne daug, kad pakeistume šiuo metu vis dar aukštyn kopiančią infekcijos plitimo kreivę. Visų pirma, pasiskiepyti – tiems, kurie to nepadarė anksčiau, ir tiems, kurių imunitetas, praėjus laiko po skiepijimosi, jau yra reikšmingai sumažėjęs“, – sako G.Aleksienė.

Savo ruožtu, NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė akcentuoja ir prevencijos priemonių svarbą, nepriklausomai, ar esame pasiskiepiję, ar ne.

„Norime ar nenorime, prevencijos priemonės iš mados tikrai dar kurį laiką neišeis. Būtų pražūtinga pamiršti tas svarbias pamokas, kurias išmokome. Juk taisyklingas kaukių dėvėjimas, rankų higiena, atstumų laikymasis yra tiek ne daug pastangų reikalaujantys dalykai, palyginus, kokią naudą jie atneša. Juk būtent tai gali išgelbėti gyvybę“, – sako gyd. epidemiologė, pabrėždama, kad lygiai taip pat šiuo metu svarbu apriboti kontaktus, rinktis nuotolinį darbą, jei yra galimybė.

Protrūkių žemėlapyje matomas pauzės ugdyme efektas

Nors 44-ąją metų savaitę daugiausia aktyvių protrūkių – 645 – vis dar fiksuota ugdymo įstaigose, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, jų registruota beveik 12 proc. mažiau. Tai, anot specialistų, yra geras ženklas, reiškiantis, kad pavyks išvengti epidemiologinės situacijos perkaitimo ugdymo įstaigose. Savo ruožtu, epidemiologai primena, kad ypač svarbu nepamiršti profilaktinio vaikų pasitikrinimo prieš grįžtant į mokyklas po atostogų – tai taip pat gali svariai prisidėti prie epidemiologinės situacijos gerėjimo.

Praėjusią savaitę mažiau aktyvių COVID-19 ligos protrūkių registruota ir gydymo įstaigose. Jų specialistai visoje Lietuvoje fiksavo 67, prieš savaitę – 90. Tuo metu, dar vienoje svarbioje srityje, kur praėjusį rudenį situacija buvo ypatingai įtempta – socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – pirmąją lapkričio savaitę registruota 18 aktyvių koronavirusinės infekcijos protrūkių, kaip ir savaitę prieš tai.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Palankios tendencijos praėjusią savaitę fiksuotos ir gamybos sektoriuje, kur protrūkių per pastarąją savaitę sumenko 15-lika proc. – registruotas 51 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis.

Nežymus, tačiau aktyvių protrūkių mažėjimas 44-ąją metų savaitę stebimas ir maisto pramonės, statybų, logistikos ir transporto, žemės ūkio, paslaugų sektoriaus įmonėse. Jis siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.

Aktyvių protrūkių plėtimas 44-ąją metų savaitę buvo fiksuotas siuvimo įmonėse, taip pat prekybos sektoriaus įmonėse. Atitinkamai registruoti šeši (prieš savaitę – keturi) ir 29 (prieš savaitę – 26) aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 928 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 1056 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Specialistai ragina prisidėti prie viruso suvaldymo

Žmonės, kuriems nepavyko išvengti susidūrimo su virusu, gali prisidėti, kad kuo greičiau būtų nutraukta viruso plitimo grandinė, savarankiškai užpildydami užsikrėtusiesiems skirtą anketą ir pateikę išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą.

Kuo greičiau žmogus pateiks šią informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai stebimas naujų COVID-19 ligos atvejų augimas.

Vakcinacija

Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 m. galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Taip pat 18 metų ir vyresni gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19 ligos anksčiau nei prieš 180 dienų, kviečiami sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima įprastu būdu: internetu arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų