Dėkodamas savanoriams už indėlį, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad tempas karantino metu buvo beprotiškas, o keturių praėjusių mėnesių, kaip pats tikino, net neatsimena.
„Šis laikas yra kaip serialo pirmo sezono paskutinė serija, nes atrodo, kad sezonų nusimato daugiau. Būtų naivu tikėtis, kad mes, maža šalis, išvengsime visko, kas vyksta aplinkui.
Nepaisant to, žmonės labai daug dirbo, stengėsi tiek daug, kad Lietuva yra tarp penkių geriausiai su pandemija susitvarkiusių šalių. Tai – neatsitiktinumas. Darbą padarė tiek institucijos, tiek savanoriai, tiek Lietuvos visuomenė, kuri elgėsi pavyzdingai“, – kalbėjo ministras.
15min kalbinta savanorių koordinatorė Alma Masevičienė džiaugėsi ministro padėka ir pridūrė, kad karantino laikotarpis jos kuruojamų savanorių neišvargino: „Sekėsi gerai, sunku nebuvo. Aš labai džiaugiuosi, kad atsirado norinčių savanoriauti.“
Sunkumų savanoriaujant, jos teigimu, buvo mažai, tačiau kartais pasitaikydavo situacijų, kai kildavo abejonių, ar žmogus tikrai yra saviizoliacijoje.
„Kartais kildavo klausimas, ar žmogus tikrai saviizoliacijoje, nes girdėdavome įvairiausių pašalinių garsų arba neprisiskambindavome žmogui, arba, pavyzdžiui, žinome, kad žmogus turi būti saviizoliacijoje, bet jos nesilaiko“, – pasakojo savanorių koordinatorė.
Šventaragio šaulių kuopos vadas Andrius Kaluina, kalbėdamas apie darbą karantino laikotarpiu, reziumavo: „Galiausiai, turbūt, reikia sakyti, kad sekėsi gerai, kadangi iš tų šaulių, kurie buvo tarnyboje, užsikrėtusių nėra nei vieno.“
Pasak jo, iš pradžių, prasidėjus karantinui, buvo nemažai nežinios, o savanoriškos veiklos organizavimui trūko sklandumo. Vis dėlto dabar, jo nuomone, patirties yra, todėl jei ateitų antroji viruso banga, būtų lengviau.
„Baisiausia, tiesą sakant, per šitą karantiną buvo vaikščioti į parduotuvę, poste baisu nebuvo. Poste atstumai, viskas sutvarkyta, išspręsta, saugu ir gražu, o parduotuvėje – kaip Dievas duos.
Nors mes nežinome, kokia bus antra banga, bet esame geriau organizuoti, valstybė geriau pasiruošusi“, – dėstė A.Kaluina.
Visuomenės sveikatos specialistė Daiva Jokubauskienė apie patirtį bendraujant su žmonėmis kalbėjo pozityviai. Žmonės, anot jos, geranoriški, o bendrauti telefonu buvo smagu.
„Įsiminė tai, kad lietuvaičiai, atvykę iš užsienio ir pakliuvę į karantiną, būdavo piktoki, klausdavo, kodėl čia pas mus viskas taip griežtai, bet paskui jie suprato – jei nori pas mus gyventi, turi paisyti ir mūsų įstatymų“, – pasakojo ji.
Su kai kuriais, kaip teigė D.Jokubauskienė, pavyko užmegzti draugiškus santykius. „Vos ne giminėmis patapome“, – juokavo pašnekovė.
„Labai įdomūs būdavo vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra intelektualai, su jais įdomu bendrauti, jie kartais galbūt patikrindavo savanorius. Pavyzdžiui, sako, aš kalbėjau su gydytoju ir profesoriumi, o jūs man dabar atsakėt lygiai taip pat, kaip ir jie. Vadinasi, suprantat savo darbą“, – prisiminimais dalijosi specialistė.
