„Šitas klausimas buvo keliamas ne kartą, tikrai buvo kreipiamasi. Dar ir pernai, prieš pandemiją, kai Kinijoje viskas tik prasidėjo. Galbūt tuo metu buvo sunku suvokti, kokios čia yra darbo apimtys, bet vėlgi, kai aš atėjau 2017 metais dirbti į šitas pareigas, tai jau radau tą lėšų trūkumą“, – interviu BNS teigė įstaigos vadovas.
„Valdžia atsakydavo: „Tai darykite optimizavimo procesus, optimizuokitės, didinkite darbo našumą, efektyvumą, iš tų pačių lėšų didinkite žmonių atlyginimus.“ Tas ir buvo daroma“, – pridūrė jis.
Pasak R.Petraičio, NVSC šiuo metu yra patvirtintos 692 pareigybės, tačiau įstaigoje dirba 594 žmonės. Dar 98 specialistus būtų galima įdarbinti tik tuomet, jei būtų padidintas finansavimas – kitąmet Vyriausybė centrui numatė papildomą milijoną eurų. Centro vadovas sako, kad reikėtų keturių milijonų.
Dabartinėmis pajėgomis centre per dieną gali būti epidemiologiškai ištiriama apie 300 koronaviruso atvejų, tačiau jau dabar jų nustatoma beveik šimtu daugiau. Todėl į pagalbą pasitelkiama apie 100 karių, perorganizuojamas darbas įstaigos viduje, apmokomi savanoriai.
„Buvo Europos šalių, kur negalėjo ištirti visų atvejų, informuoti, izoliuoti žmonių. Vienas iš sprendimų – naudoti mobiliąją programėlę, ką mes irgi planuojame artimiausiu laiku paleisti. Tai yra programėlė, kuri fiksuotų artumą ir pagal tai būtų galima spręsti apie sąlytį“, – teigė NVSC direktorius.
Priešakinėse linijose su koronavirusu kovojančio NVSC vadovas per visą pandemijos laikotarpį viešumoje nebuvo matomas. R. Petraitis tai aiškina darbų pasiskirstymu, tačiau pripažįsta, kad „kritiniu momentu turi komunikuoti ir vadovas“.
„Ir tikrai galbūt šis momentas toks kritinis, kai tiek daug atvejų“, – BNS ketvirtadienį teigė R. Petraitis.
– Nuo pandemijos pradžios, jei neklystu, žurnalistams komentarų beveik neteikėte, dažnas turbūt nė nežino, kad NVSC vadovauja ne Rolanda Lingienė, kuri yra įstaigos Vilniaus departamento direktorė, o jūs. Kodėl vengiate būti labiau matomas įstaigos vadovas?
– Nepasakyčiau, kad vengiu, tiesiog mes esame pasidalinę darbais – vidinės komunikacijos, išorinės komunikacijos ir kitomis atsakomybėmis. Pasiskirstėm, kad už išorinę komunikaciją atsakingos Rolanda Lingienė ir Daiva Razmuvienė, už vidinę komunikaciją, už įstaigos funkcionavimą, prisitaikymą prie naujų pokyčių – aš.
Kalbant apie išorinę komunikaciją, mes stengiamės pateikti kuo daugiau objektyvios informacijos, kuo daugiau faktų, kuo daugiau patarimų žmonėms, kaip reikėtų elgtis, ką reikėtų daryti, todėl buvo nuspręsta, kad atstovautų įstaigai geriausiai tos srities specialistai, kurie išmano tą reikalą.
Toks buvo sprendimas, tai taip ir susiklostė. Pritariu, kad kritiniu momentu turi komunikuoti ir vadovas. Ir tikrai galbūt šis momentas toks kritinis, kai tiek daug atvejų.
– Ar tai reiškia, kad viešojoje erdvėje jus matysime dažniau?
– Aš manau, kad vis tiek žmonėms svarbiausia gauti objektyvią informaciją, specialistų informaciją, rekomendacijas. Tas pasirengimas spaudos konferencijoms, parengimas informacijos suprantama forma tikrai užima labai daug laiko. Matau, kiek daug laiko tam skiria mano kolegės. Aš tuo metu užsiimu vadybiniais reikalais.
– O ką jūs veikiate? Koks jūsų darbas? Iš viešai pateikiamų darbotvarkių sunku suprasti.
– Tipinė, dažniausia darbotvarkė yra dalyvavimas ryte Sveikatos apsaugos ministerijos štabo posėdyje, informacijos pateikimas ministrui, viceministrams. Mes aptariame situaciją, kokios priemonės taikomos, kokios taikytinos, atsiskaitome už tą priemonių vykdymą, susiplanuojame tolimesnius darbus. Po to kartais – dabar pagal poreikį, anksčiau vos ne kasdien – vyksta posėdis Vyriausybėje. Ten aptariama taip pat daugybė klausimų – nuo epidemiologinės situacijos iki aprūpinimo apsaugos priemonėmis.
Grįžus į įstaigą, yra prisitaikymas prie pokyčių, naujų reikalavimų, Operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimas. Jų tikrai yra nemažai ir jie tikrai operatyviai keičiasi. Ir taip turi būti, nes tai yra ekstremali situacija. Tų sprendimų įgyvendinimui reikia paruošti kolektyvą, surasti išteklių, atlikti pirkimus, pasirašyti sutartis. Be to, yra ir kiti personalo klausimai, finansų klausimai.
COVID-19 pandemijos valdymas yra prioritetinė sritis šiuo metu, bet mes vykdome ir kitas funkcijas.
Dažniausia darbotvarkė yra dalyvavimas ryte Sveikatos apsaugos ministerijos štabo posėdyje, informacijos pateikimas ministrui, viceministrams.
Įstaigoje yra 10 padalinių – regioninių departamentų. Iki 2016 metų tai buvo atskiri visuomenės sveikatos centrai, 2016 metais devyni centrai buvo prijungti prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro, o šis pakeitė pavadinimą į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Tai specialiosios funkcijos liko departamentuose, o bendrosios – perkeltos į administracinį lygį, kuriam aš ir vadovauju. Kaip minėjau, finansai, personalas, viešieji pirkimai, teisė, kokybės kontrolė, IT.
– Jūsų kolegos šią savaitę minėjo, kad dėl didelio darbo krūvio ir dėl per mažų atlyginimų nuo pandemijos pradžios išėjo apie 40 žmonių. Ar nematote čia ir savo atsakomybės?
– Ekstremali situacija yra sudėtinga visiems, ypač – darbuotojams: dideli darbo krūviai, prisitaikymas prie naujos realybės, prie naujų darbo organizavimo metodų. Stengiamės žmones visais būdais palaikyti, paskatinti, mokami viršvalandžiai už papildomą darbą, priedai. Bet kartais tai žmonių nemotyvuoja.
– Ar į išėjusių darbuotojų vietą įdarbinta naujų žmonių?
– Taip, buvo, mes iš karto, vos tik žmogus išeina, ieškome į jo vietą darbuotojų ir stengiamės įdarbinti kuo greičiau.
– Kiek vietoje išėjusiųjų buvo įdarbinta naujų žmonių?
– Sunku tiksliai pasakyti, bet beveik visi darbuotojai į jų vietą buvo įdarbinti, nes kai kurie žmonės iš darbo išėjo ne taip jau seniai. Taip pat įdarbinta ir dar daugiau žmonių, nes gavome finansavimą dar papildomai 38 etatams. Tai bendras skaičius padidėjo.
– Kada gavote papildomą finansavimą?
– Birželio mėnesį.
– Kiek tų iš viso įstaigoje yra patvirtinta pareigybių ir kiek iš jų – neužpildytos?
– Šiuo metu yra patvirtintos 692 pareigybės, tačiau užpildytos – 594. Tai galėtume dar 98 žmonės priimti, jei būtų skirtas papildomas finansavimas.
– Ką jūs, kaip vadovas, darėte, kad įstaigai būtų skiriamas didesnis finansavimas? Ar kėlėte šį klausimą ministerijoje?
– Šitas klausimas buvo keliamas ne kartą, tikrai buvo kreipiamasi. Dar ir pernai, prieš pandemiją, kai Kinijoje viskas tik prasidėjo. Galbūt tuo metu buvo sunku suvokti, kokios čia yra darbo apimtys, bet vėlgi, kai aš atėjau 2017 metais dirbti į šitas pareigas, tai jau radau tą lėšų trūkumą.
– Kas į jūsų prašymus buvo atsakoma?
– Valdžia atsakydavo: „Tai darykite optimizavimo procesus, optimizuokitės, didinkite darbo našumą, efektyvumą, iš tų pačių lėšų didinkite žmonių atlyginimus.“ Tas ir buvo daroma. Tai jei žiūrėtume nuo 2016 metų, kai įvyko reorganizacija ir susikūrė NVSC, tada buvo patvirtinta 741 pareigybė, dabar, kaip minėjau, yra 692 pareigybės patvirtintos. Tai dalies pareigybių buvo atsisakyta dėl optimizavimo procesų.
– Premjeras šią savaitę pranešė, kad Vyriausybė nusprendė „skirti papildomų išteklių sustiprinti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir motyvuoti jo darbuotojus“. Ar jau žinote konkrečiai, kiek ir ko gausite?
– Kol kas turiu tik ministerijos raštą, kad kitais metais planuojamas įstaigos biudžeto padidinimas vienu milijonu eurų.
– Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kitų metų biudžete jūsų įstaigai numatyti papildomai keturis milijonus eurų. Kokios sumos, jūsų vertinimu, reikėtų? Kam šie pinigai galėtų būti panaudoti?
– Vien anksčiau minėtoms 38 pareigybėms išlaikyti kitais metais reikės 740 tūkst. eurų. Tai yra beveik tas numatytas papildomas milijonas.
Manau, kad ta suma, kurią įvardijo prezidentas, tai yra panašus ir mūsų paskaičiavimas, kad užpildytume visas pareigybes, kurios mums yra patvirtintos. Taip pat galėtume skirti pinigų darbuotojų atlyginimams pakelti iki ministerijai pavaldžių įstaigų atlyginimų medianos.
– Lietuvos kariuomenė trečiadienį patikino, kad skirs karių, jog jums padėtų. Ateidamas pas jus mačiau, kad kariai jau darbuojasi NVSC patalpose. Kiek jų šiuo metu jums skirta?
– Mes išreiškėm poreikį 100 karių, dabar pradedame darbus su 33 kariais, jie atvyks etapais, nes tokį didelį kiekį apmokyti yra iššūkis ir mums patiems.
– Ką jie darys, kaip padės jums?
– Kariai vykdys atvejų epidemiologinę diagnostiką, mes apmokysime, kaip tą reikia padaryti. Jie turės apklausti susijusius asmenis pagal tam tikrą klausimyną, tam tikrą algoritmą. Jų darbą prižiūrės epidemiologai.
Labai svarbu, kad kariai ateina mums į pagalbą su savo įranga. Tai labai didžiulis privalumas.
– Kiek laiko truks karių apmokymai?
– Mes planuojame skirti po dieną teoriniams mokymams ir po dvi dienas praktiniams mokymams.
Savanorių pasitelkimas mums taip pat yra iššūkis, nes juos reikia aprūpinti ryšio priemonėmis, kompiuteriais, stalais
– Kiek iš viso NVSC šiuo metu yra pasitelkę savanorių? Koks jų darbas?
– Šeši Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir 12 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai artimiausiu metu dirbs epidemiologų padėjėjais, nes tikrai yra nemažai dar tokio techninio darbo, kur reikia padėti epidemiologams. Matom čia didelę jų pagalbą.
Taip pat ruošiame „Stiprūs kartu“ ir Raudonojo kryžiaus savanorius skambučių centro darbui, žmonių informavimui. Jų yra apie 50. Dabar dar sprendžiame klausimus dėl jų aprūpinimo priemonėmis.
Savanorių pasitelkimas mums taip pat yra iššūkis, nes juos reikia aprūpinti ryšio priemonėmis, kompiuteriais, stalais. Reikia suteikti prieigas prie informacinių sistemų, jautrių asmens duomenų.
Taip pat šiuo metu mums padeda Maltos ordino savanoriai. Jie padeda suvesti į sistemą popierines anketas, kurias pateikia iš užsienio grįžę žmonės. Kiek jų mums padeda, sunku dabar pasakyti, mes tiesiog atiduodame tas anketas Maltos ordinui ir jie tą darbą padaro.
Na, ir mums dar padeda iš kitų įstaigų darbuotojai – iš savivaldybių ir ministerijai pavaldžių.
– Ketvirtadienį fiksuoti 424 nauji koronaviruso atvejai, tačiau jūsų kolegos informavo, kad iš jų daugiau nei 100 užsikrėtusiųjų epidemiologiniai tyrimai dar neatlikti. Kiek per parą realiai NVSC gali atlikti epidemiologinių tyrimų šalies mastu?
– Ši situacija parodė, kad sugebame apie 300 atvejų ištirti, bet imamės visų priemonių, kad tas skaičius padidėtų.
Dalį žmonių, kurie atlieka pirminį informavimą, perkelsime į atvejų tyrimą. Artimiausiu metu jau planuojame paleisti pirminį informavimą apie turėtą sąlytį SMS žinutėmis. Žmogus gaus informaciją, kad jam reikia izoliuotis, ką daryti, kaip elgtis. Jis taip pat turės atsakyti į klausimus ir pateikti mums atsakymus. Tada mūsų darbuotojai ir savanoriai žiūrės, kas neatsakė, nieko nepateikė, tada jiems aktyviai bus skambinama.
Be to, nuo kitos savaitės keičiasi reikalavimai, susiję su atvykusiųjų iš užsienio izoliacija, taip pat sąlygos, kada ir kaip galima palikti izoliacijos vietą. Tikimės, kad sumažės žmonių, kurie izoliuojasi, sumažės žmonių, besikreipiančių dėl leidimo palikti izoliacijos vietą, tai atsipalaiduos daugiau darbuotojų ir mes galėsime juos pajungti šitam darbui (epidemiologinei diagnostikai – BNS).
– Kas būtų tuo atveju, jei paprasčiausiai nesugebėtumėte susitvarkyti su augančiais atvejų skaičiais ir nepajėgtumėte atlikti visų atvejų epidemiologinės diagnostikos?
– Noriu pabrėžti, kad šie darbai yra prioritetiniai ir stengsimės visus resursus perkelti šito darbo atlikimui.
Hipotetiškai žiūrint, tokia situacija yra galima. Buvo Europos šalių, kur negalėjo ištirti visų atvejų, informuoti, izoliuoti žmonių. Vienas iš sprendimų – naudoti mobiliąją programėlę, ką mes irgi planuojame artimiausiu laiku paleisti. Tai yra programėlė, kuri fiksuotų artumą ir pagal tai būtų galima spręsti apie sąlytį.
– Na, bet programėlę žmonės turi norėti įsidiegti.
– Taip. Kad programėlę panaudotume efektyviai situacijos valdymui, reikėtų, kad 60-70 proc. žmonių naudotų. Tai išties yra daug, turi būti labai didelis pasitikėjimas visuomenės. Kitų šalių patirtis rodo, kad yra šalių, kur pakankamai didelis skaičius įsirašiusių, bet kitų šalių patirtis rodo, kad tikrai nelabai ta programėlė padeda.
– Nuomonių dėl koronaviruso valdymo Lietuvoje tikrai yra labai įvairių, neaišku, ar žmonės norės programėle naudotis. Kas būtų tuomet, jei žmonės ja nesinaudotų, o atvejų nespėtumėte tirti?
– Tuomet nebepavyktų atsekti infekcijos perdavimo grandinių. Mes nežinotume, kur plinta virusas, kokiuose kolektyvuose, kokios profesijos rizikingiausios, negalėtume izoliuoti asmenų, o tai yra labai svarbu.
Tada situacija taptų nevaldoma ir tas atvejų didėjimas dar labiau išaugtų.
– Ar jau tuomet reikėtų galvoti apie nacionalinį karantiną?
– Klausimas yra labai kompleksinis. Tai apima ir poveikį ekonomikai, ir gydymo įstaigų veiklą: stacionarinių ir reanimacijos lovų užimtumą, daug kintamųjų į tai susideda.
– Tai nevaldomas infekcijos plitimas dar nėra pakankama sąlyga skelbti karantiną?
– Mūsų epidemiologai diskutuotų, ar tikrai jau nėra priemonių viruso plitimui sustabdyti. Jei tokių nematytume, toks siūlymas būtų teikiamas ministerijai, o ji Vyriausybei, kuri ir spręstų.
– Kaip jūs vertinate šiuo metu esančią koronaviruso situaciją šalyje?
– Daugeliu atvejų mes infekcijos kelius išsiaiškiname. Vėlgi, taikomos prevencinės priemonės yra pakankamai savalaikės. Toks spartus plitimas pastarosiomis dienomis tikrai kelią susirūpinimą ir dėl to mes ir pasiūlėme skelbti lokalius karantinus. Jei situacija negerės, reikės galvoti apie dar griežtesnes priemones. Ta situacija vertinama, kiekvieną dieną aptariama ir tas klausimas sprendžiamas, bet ne tik nuo mūsų viskas priklauso.
Mūsų epidemiologai diskutuotų, ar tikrai jau nėra priemonių viruso plitimui sustabdyti.
– O nuo ko dar priklauso?
– Labai daug institucijų dalyvauja užkrečiamų ligų valdyme, ne tik NVSC. Tai ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Užkrečiamų ligų ir AIDS centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija dalyvauja. Kiekvieną rytą ministerijoje vyksta posėdžiai, yra atsiskaitoma.
– Turbūt ir nuo politikų daug kas priklauso?
– Taip, ir nuo politikų priklauso, tikrai taip.
– Ar dabar esančių viruso valdymo priemonių pakanka, ar reikėtų jų kažkokių papildomų imtis?
– Mano nuomone, priemonių dabar pakanka. Svarbiausia, kad jos būtų įgyvendinamos. Labai svarbus žmonių sąmoningumas, tas pats kaukių dėvėjimas, susibūrimų vengimas. Jei visi laikytųsi tų reikalavimų, atvejų skaičius tikrai būtų mažesnis.
– Vertinant turimus duomenis, žvelgiant į tendencijas, kada galėtume tikėtis infekcijos atsitraukimo?
– Virusas atsitrauks, atradus vakciną. Apskritai, oro lašelines infekcijos valdomos vakcinacija – skiepais. Kol neturėsime vakcinos, tai apie ligos suvaldymą sunku kalbėti.
Dabartinėmis visuomenės sveikatos priemonėmis mes galime tą plitimą pristabdyti, kol neatsiras vakcina, kad neapkrautume gydymo įstaigų, kad nebūtų tokios situacijos kaip Italijoje, kai negalėjo būti žmonėms suteikiamos paslaugos.
– O kada galime tikėtis sergamumo kreivės plokštėjimo Lietuvoje?
– Tai priklausys, kaip bus laikomasi tų priemonių. Jei bus laikomasi, ta banga galėtų mažėti.
