NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.
„Imunitetui nuo erkinio encefalito susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis. Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart. Tad specialistai rekomenduoja jau dabar pradėti skiepytis nuo šios pavojingos ligos ir be įtampos leisti laiką Lietuvos gamtoje“, – sako D.Bakša.
Skiepų nereikėtų atidėti vasarai, nes imunitetui susiformuoti reikia laiko, vakcina neims veikti iškart.
NVSPL nuo erkinio encefalito pasiskiepyti galima Vilniaus ir Kauno padaliniuose. Tam gydytojo pažyma nereikalinga, tačiau prieš skiepijimą rekomenduojame pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Svarbu nepamiršti, kad pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės. Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, apie jas mažai žinoma, tad ir jų diagnostika yra sudėtinga.
Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pavyzdžiui, Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, Q karščiavimą, tuliaremiją. Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos gamtoje.
Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai. Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto.
Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.
Laboratorijos specialistai primena, kad riziką sumažinti galima vengiant aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengus šviesių spalvų drabužiais ir palikus kuo mažiau atvirų vietų. Reikėtų naudoti ir repelentus, o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės.
Erkių taikiniais gali būti ir šiltakraujai gyvunai – šunys, katės. Jie po įkandimo gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.
Svarbu žinoti tai, kad ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu pasitikrinti.
NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė sako, kad per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus.
„Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito. Ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos“, – sako NVSPL atstovė.
Be molekulinių babeziozės ir erlichiozės nustatymo metodų yra ir kitų. Pavyzdžiui, įtariant babeziozę ar erlichiozę, galima atlikti kraujo tepinėlio tyrimą ieškant šių ligų sukėlėjų.
