Jo šeimos gydytojas, įtaręs širdies problemą, atliko keletą tyrimų, įskaitant EKG, ir, pamatęs rezultatus, nukreipė jį pas kardiologą. Diagnozė: prieširdžių virpėjimas, dažniausiai pasireiškiantis širdies ritmo sutrikimas.
Esant šiam sutrikimui, prieširdžiai – dvi viršutinės širdies kameros, plaka greitai ir chaotiškai, nesinchronizuodami savo ritmo su skilveliais – apatinėmis širdies kameromis, atsakingomis už kraujo cirkuliavimą visame kūne.
Dėl to skilveliams gali nepavykti išpumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų visus kūno poreikius – todėl ir suprastėja kraujotaka, atsiranda nuovargis ir dusulys.
Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį prieširdžių virpėjimas kamuos vis daugiau žmonių, nes visuomenė vis labiau sensta, o rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, diabetas ir aukštas kraujospūdis, tampa vis dažnesni.
Žmogui per visą savo gyvenimą rizika susirgti prieširdžių virpėjimu yra didesnė nei 20 procentų, tačiau daugelis net nežino, kad turi šį sutrikimą.