Kylantis vandens lygis ir stiprūs potvyniai – egzistencinė grėsmė Nyderlandų Karalystei, nes daugiau nei pusė šios šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio. Jau daug metų ši valstybė sėkmingai kovoja su kylančiais iššūkiais statydama dambas, šliuzus ir bangolaužius, tačiau ateityje šių priemonių gali ir neužtekti.
„Kova su klimato krize mums labai svarbi, nes jos padarinius jaučiame labai akivaizdžiai. Užklupus netikėtam potvyniui turi būti evakuojami dešimtys tūkstančių gyventojų. Ruošiantis ateities iššūkiams turi būti svarstomi ir patys niūriausi scenarijai. Jie gali nuvesti ir prie tokių sprendimų, kaip pavyzdžiui, namų perkėlimas ant polių, plūduriuojančių pastatų statymas ar net kai kurių šalies dalių apleidimas ir grąžinimas jūrai, kad būtų išgelbėtos likusios“, – pasakoja Peter Zwart, Misijos vadovo pavaduotojas Nyderlandų Karalystės ambasadoje Lietuvoje.
Panašus likimas jau yra ištikęs Noordwaardo gyvenvietę. Tai vienas iš 39 rajonų, kuriuos olandų vyriausybė pasirinko programai „Vieta upei“ įgyvendinti. Pagal šią programą žemė yra atiduodama vandeniui. Taip Noordwaardo gyvenvietė iš aktyvaus ūkininkavimo rajono virto didžiuliu pelkynu, specialiai sukurtu potvyniams.
Kviečia užbėgti įvykiams už akių
„Lietuva yra laiminga šalis, nes mūsų gatves pastaraisiais metais tvindžiusios liūtys yra tik maža dalis to, ką patiria Nyderlandai, bet nežinia, kas gali laukti mūsų pačių, jei nepavyks įgyvendinti Paryžiaus susitarime įtvirtinto tikslo – neleisti, kad vidutinė pasaulio temperatūra pakiltų daugiau nei 2°C.
Nyderlandų pastangos suvaldyti kylantį vandens lygį ir apsaugoti šalies gyventojus nuo potvynių yra kova su klimato kaitos padariniais. Jei pasauliui nepavyks susitelkti ir kovoti su šio iššūkio priežastimis, visos valstybės pradės jausti vis akivaizdesnes klimato kaitos pasekme. Nors Lietuvos teritorija yra aukščiau jūros lygio, tirpstantys ledynai ir kylantis vandens lygis gali sukelti rimtų nepatogumų ir mūsų pajūrio miestams. O kur dar klimato migracijos pavojai,
kuriuos mes tik dabar pradedame realiai vertinti“, – sako Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Jis pastebi, kad klimato krizė yra globalus, sienų neturintis, iššūkis – mūsų veiksmai čia, Lietuvoje, daro įtaką procesams, kurie atsiliepia Nyderlandų gyventojams ir atvirkščiai, todėl labai svarbi kolektyvinė atsakomybė ir pripažinimas, kad kiekvieno indėlis yra svarbus.
„Norime paskatinti visus ne tik domėtis aplinkosaugos temomis, bet ir aktyviai prisidėti prie kovos su klimato kaita. Nyderlandų gyventojai dėl savo geografinių sąlygų jau jaučia pasekmės, bet Lietuva panašių padarinių dar gali išvengti ar bent jau juos sušvelninti“, – teigia P.Zwart.
Išrinks „tvariausius protus“
Tiesa, lietuvių ekologinis sąmoningumas auga – įsitikinęs R. Lapinskas. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimai. Pavyzdžiui, pernai atlikta apklausa atskleidė, kad trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.
„Vis dėlto, teigiami pavyzdžiai, kai žmonės propaguoja išties aplinkai draugišką gyvenimo būdą arba įmonės integruoja darnius sprendimus į savo kasdienius procesus, ne visuomet būna pastebėti ir įvertinti. Apskritai, domėjimasis aplinkosaugos temomis šiame ekologiniame laikmetyje turėtų būti skatinamas kuo aktyviau.
Dėl šių priežasčių drauge su Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje nusprendėme aplankyti tris didžiuosius Lietuvos miestus ir surasti „tvariausius protus“, t.y. surengti protų mūšius aplinkosaugos bei klimato kaitos temomis ir apdovanoti tuos, kurie yra sukaupę didžiausią žinių bagažą“, – teigia R.Lapinskas.
Pirmieji „Tvarių protų mūšiai“ jau vyko Vilniuje ir Kaune, o gruodžio 6 d. renginys persikels į Klaipėdą. Trys komandos iš kiekvieno miesto susirungs finale gruodžio 9 d.