Nykštukas – mažas tylus darbininkas

Apie 5-6 gramus sveriantis nykštukas yra vienas mažiausių mūsų paukščių – su juo „varžosi“, sakykim, nykštukinė pečialinda, kai kada stebima migracijų metu. Beje, nykštukas ir mažiausiai žinomas, pažįstamas. Jei netikite, paklauskite mūsų ornitologų – kiek nykštukų lizdų jie yra radę ir stebėję visą šių paukščių perėjimo, jauniklių auginimo eigą.

Nykštukų lizdai būna net 20 metrų aukštyje, įpinti į eglės šakutes, taigi – surandami labai sunkiai. Tokio paukščiuko tyrimų nepalengvinsi uždėdamas siųstuvą; juk pats prietaisas sveria bent dešimtį kartų daugiau už jį. Tiesa, kasmet Ventės rage ir Kuršių nerijoje sužieduojami tūkstančiai nykštukų. Deja, dėdami žiedą nežinome, iš kur paukščiukas atskrido, kur jo gimtasis miškas, taigi – net ir kada nors gautas pranešimas (didelės sėkmės atveju) bus tik informacija apie praskrendančio migruojančio paukščio radimą.

Lietuvoje paprastąjį nykštuką stebime visus metus, jis yra pakankamai gausus. Dabar jie dažnai stebimi eglėse, kur stropiai aplanko, išžvalgo visas tarp spyglių esančias vabzdžių slėptuves. Dažni jie ir žolių tankmėse, net sode. Šiuo metu tuo lyg ir nesistebime. Dar mieliau atrodo per žiemos speigą krutančių nykštukų energija – jie išgyventi gali tik nuolat purpsėdami trumpais sparneliais ir ieškodami vabzdžių. Žiemos naktys ilgos, per 17 tamsos valandų nykštukas išeikvoja labai daug jėgų. Šie paukščiukai labai savarankiški, nesusižavi mūsų lesyklomis. Pagalvoji: o ką jie jose rastų – juk saulėgrąžų nei kruopų nelesa.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Jo gali ir nepamatyti tarp eglės šakų

Nykštukai atgyja pavasariop, kai iš eglių viršūnių pasigirsta maloni zirzenanti jų giesmelė. Kartais viename eglyne girdimos net kelios patinėlių giesmės. Ištirta, kad nykštukų pora visą maistą sau ir savo jaunikliams (o jų būna iki dešimties) surenka nuo keleto eglių. Tiesa, jaunikliams sugaunama begalės uodų – taigi, klausdami, kam miške reikalingi uodai, žinokite: nykštukams. Dar ir šikšnosparniams bei kitiems paukščiams, laumžirgiams.

Jau gerą dešimtmetį Lietuvoje gausėja baltabruvis nykštukas – panašaus dydžio ir spalvų rūšis. Tiesa, šie nykštukai antakio srityje turi baltą juostelę, kuri yra akivaizdus skiriamasis bruožas. Ventės rage kasmet sužieduojama dešimtys baltabruvių nykštukų, nors seniau kiekvienas aptikimo atvejis laikytas sensacija.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Paprastasis nykštukas

Paprastieji nykštukai, nardydami tarp šakų, ne visada matomi. Tačiau išsiruošę į girią, raskite laiko sustoti ir pamatyti juos, tuo mažus girios darbininkus. Į tokius darbštuolius galima žiūrėti ir žiūrėti. O gal jie ir mums taps gyvenimo būdo pavyzdžiu?