„Problema ta, kad man nėra aiški šio tyrimo procedūra – ji nėra numatyta nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, aš net negaliu apskųsti pažymos išvadų, nors su jomis nesutinku“, – BNS trečiadienį sakė O.Vėbrienė.
„Toliau planuoju vertinti teisines perspektyvas šią pažymą ginčyti – kol kas nežinau teisinio šios pažymos statuso. Vienintelis dalykas kurį atlikau – kreipėmės į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl asmens duomenų naudojimo ir atskleidimo teisėtumo“, – teigė ji.
Aplinkos ministerija trečiadienį informavo BNS, kad patikrinimo metu nustatyta keletas galimų pažeidimų, susijusių su priemokomis ir išmokomis darbuotojams, priėmimu į darbą.
Anot ministerijos, vienas departamento darbuotojas perkeltas į departamentą tarnybinio kaitumo būdu, nors jo išsilavinimas neatitiko pareigybės aprašymo, vėliau jis paskirtas į aukštesnes pareigas, prieš tai pakeitus pareigų aprašyme nustatytą išsilavinimą.
Patikrinimo metu taip pat paaiškėjo, kad buvo išmokėtos didesnės priemokos nei leidžia teisės aktai.
„Viršijant Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą leistiną ilgiausią 6 mėnesių per kalendorinius metus terminą ar kai mokamų priemokų suma tuo pačiu laikotarpiu viršijo nustatytą leistiną 40 proc. pareiginės algos dydį“, – rašoma tyrimo išvadose.
Anot jos, departamente priemokos buvo skirtos už atliekamas papildomas funkcijas, kartais – pavadavimą.
„Mokant priemokas teisingas teisinis pagrindimas ypač svarbus, nes juo manipuliuojant atsiranda galimybė darbuotojui už analogiškas funkcijas skirti priemoką dvigubai ilgesnį laiką, negu leidžia teisės aktai“, – sakė ministerija.
Ji taip pat sako, kad kilo abejonių dėl vienkartinių piniginių išmokų, kurios turi būti skiriamos kaip skatinimo priemonė už nepriekaištingą pareigų atlikimą.
Tačiau, pasak ministerijos, „švenčių proga be aiškaus pagrindo“ buvo skirta 750 eurų išmoka darbuotojui, departamente dirbusiam mažiau nei dvi savaites.
Ministerijos išvados nepagrįstos
Departamento vadovė O.Vėbrienė sako, kad išvados nėra pagrįstos, o jeigu pažyma susipažinimui būtų pateikta anksčiau, dalies išvadų būtų išvengta, anot vadovės, kai kurie galimi pažeidimai įvyko dėl „žmogiškosios klaidos“, tačiau buvo ištaisyti.
„Jei Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus specialistai pažymos projektą būtų pateikę anksčiau susipažinimui, būtų išvengta dalies griežtai skambančių išvadų, po kuriomis slepiasi ir žmogiškosios klaidos“, – BNS teigė O.Vėbrienė.
Jos teigimu, faktas dėl tarnybinio kaitumo būdu priimto tarnautojo, kurio išsilavinimas, anot ministerijos, neatitiko pareigybės aprašymo, yra netikslus ir neatitinka tiesos.
„Šiuo metu aiškinamės situaciją, tačiau panašu, kad teikiant duomenis ministerijai tarp maždaug 40 dokumentų dėl žmogiškosios klaidos nebuvo pateiktas šio tarnautojo pareigybės aprašymas“, – sakė departamento vadovė.
Ji teigia pareigybės aprašymą patvirtinusi pernai gegužės 11 dieną, o darbuotojas į pareigas priimtas gegužės 25 dieną.
„Taigi, ministerija vertino kitos redakcijos pareigybės aprašymą – iš to matau, kad jokių klaidų ar neteisėtų veiksmų priimdama į pareigas nepadariau“, – tvirtina O.Vėbrienė.
Vis dėlto, ji pripažįsta, kad vienam iš tarnautojų pernai liepą dėl klaidos buvo skirta didesnė nei leidžiama priemoka, tačiau rugpjūtį klaida buvo ištaisyta.
„Taigi, ši ministerijos išvada taip pat nėra pagrįsta. Jei ministerijos specialistai iki išvados paviešinimo būtų pateikę šį klausimą, taip pat būtume pateikę visą trūkstamą informaciją“, – sakė departamento direktorė.
Ji taip pat tvirtina, kad darbuotojui sumokėta 750 eurų šventinė išmoka, kaip ir kitiems 393 departamento tarnautojams, pagrįstai.
„Aš mačiau darbus, kuriuos šis žmogus nuveikė, teisės aktai tai leido“, – tvirtino O.Vėbrienė.
Ji sako, kad šis valstybės tarnautojas iki išmokos skyrimo dirbo pagal darbo sutartį, o išmokos mokėjimo metu jau buvo paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas.
„Jei ministerija mano, kad aplinkosaugininkų už gerą darbą nereikia skatinti, tai šią pastabą nuo jos gavimo galėsime įgyvendinti, bet turėsime tai suderinti ir su profesine sąjunga“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento direktorė.
Aplinkos ministerija departamento veiklos patikrinimą skelbia pradėjusi gruodžio 30 dieną.
Sausio 25 dieną departamento vadovė O.Vėbrienė pranešė gavusi pranešėjo statusą po to, kai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ministro elgesio.
Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad tokį statusą gavusio asmens negalima atleisti iš darbo, pažeminti pareigose ar sumažinti atlyginimą.
Trintis tarp S.Gentvilo ir O.Vėbrienės atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.
Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S.Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.
O.Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo pernai rugpjūtį, ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.
