Balandžio 22 dieną numatomas visuomenės informavimo apie numatomą Petro Repšio skulptūros „Užupio obeliskas“ ir aikštelės Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, Vilniuje, projektavimą renginys.
„Aš atnešu jums skaisčią žodžio auką“
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad tai bus 2,62 m aukščio obeliskas ant postamento, kurio vakarinėje pusėje ketinama iškalti tekstą: „Aš atnešu jums skaisčią žodžio auką“, rytinėje – „Poetui Sigitui Gedai“. Taip pat bus autoriaus Petro Repšio inicialai.
Paminklas stovės šiuo metu nesuformuotame valstybinės žemės sklype ties Užupio ir Krivių g. sankryža, tai Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto bei priemiesčių archeologinės vietovės teritorija.
Šiuo metu trikampio formos salelė gatvių sankryžoje apželdinta veja. Nuo gatvių važiuojamosios dalies ji atskirta betoniniais bortais, aplink kuriuos suformuotas akmenų grindinio perimetras. Po salele praeina nuotekų kolektorius, 4,5 m gylyje nuo žemės paviršiaus, ryšių ir elektros tinklai. Salelėje yra inžinerinių tinklų šulinys, pastatyti eismo reguliavimo ženklai ir vėliavos stovas.
„Teritorija sutvarkyta. Esamų gatvių važiuojamųjų dalių danga geros būklės. Kelio bortai ir akmenų grindinio apvadas aplink salelę nepažeisti.
Esamas išplanavimas nekeičiamas. Išlaikoma esamos salelės geometrija ir dydis. Pašalinami kelio ženklų ir vėliavos stovai. Įrengiama gelžbetoninė atraminė plokštė ant polių. Įrengiama granito trinkelių danga. Salelės perimetras aptveriamas granito stulpeliais. Aikštelės centre pastatoma skulptūra ant stačiakampio postamento su pamatu“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Esamas išplanavimas nekeičiamas. Išlaikoma esamos salelės geometrija ir dydis. Pašalinami kelio ženklų ir vėliavos stovai.
Taip pat ten teigiama, kad įgyvendinant P.Repšio skulptūros pastatymo darbus, bus minimaliai keičiamas esamos teritorijos užstatymo charakteris ir tipas, projekto sprendiniai neturės įtakos ir nepažeis saugomos Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritorijos vertingųjų savybių.
Projekto pradžia – dar 2013 m.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė 15min pasakojo, kad šis projektas gyvuoja jau nuo 2013 metų.
„Ta mintis gimė privačiuose mūsų sąjungos narių ir gerbiamo skulptoriaus Petro Repšio pokalbiuose, kitaip tariant, tų žmonių, kurie gerai pažinojo poetą Sigitą Gedą. Rašytojų sąjunga pritarė idėjai įamžinti poeto S.Gedos atminimą ir, siekdama ją įgyvendinti, pateikė paraišką Kultūros fondui. Sąjungos projektui buvo pritarta, gavome tam tikrą sumą, už kurią buvo nupirktas paminklinis akmuo, vėliau jam buvo suteikta reikalinga forma. Skulptorius parengė projektą – pamatėme, kas tame akmenyje bus iškalta.
Padarę tuos pirminius darbus, kiekvienais metais vis iš naujo rašėme projektus Kultūros tarybai, prašėme paramos, bet jokio finansavimo negavome. Taigi obelisko kūrimo darbai sustojo ilgiems metams, ir ne vien dėl finansavimo stokos, bet ir dėl svarstymų, kur tas obeliskas turėtų stovėti“, – sakė B.Jonuškaitė.
Ta mintis gimė privačiuose mūsų sąjungos narių ir gerbiamo skulptoriaus Petro Repšio pokalbiuose, kitaip tariant, tų žmonių, kurie gerai pažinojo poetą Sigitą Gedą.
Svarstytos kelios vietos
Buvo apsvarstytos bent kelios vietos, kur ši skulptūra galėtų stovėti. Pirmoji buvo Justiniškių skvere, netoli vietos, kur Sigitas Geda gyveno ne vienerius metus. Apie tai diskutuota su Justiniškių bendruomene, kuri labai norėjo, kad skulptūra papuoštų jų rajoną.
Vis dėlto, neslepia B.Jonuškaitė, ir pats skulptorius savo kūrinio toje vietoje nematė, ir bendra nuomonė buvo tokia, kad net labai norint atgaivinti gyvenamuosius rajonus, kuriuose beveik nėra kultūrinių ženklų, norinčių aplankyti S.Gedos obeliską toli nuo miesto centro vargu ar daug atsirastų.
„O mūsų idėja buvo tokia, kad tai būtų gyva meninė erdvė, kurią lankytų ne tik S.Gedos poezijos mylėtojai, bet ir mokytojai su mokiniais galėtų atkeliauti, literatūros pamoką čia pravesti, čia vyktų poezijos skaitymai per „Poezijos pavasarį“ ar kokia kita proga, tarkim, S.Gedos gimimo ar mirties metines minint.
Manėme ir manome, kad obeliskas turėtų būti įdomus objektas ir smalsiems nūdienos Vilniaus lankytojams, o vietos bendruomenei taptų ta vieta, kurioje jie galėtų rinktis ne tik per Valstybės šventes, Sąjūdžio datų minėjimus, bet ir kitomis progomis paskaityti eilėraščių, pasidalinti prisiminimais apie poetą“, – apie vietos paieškas kalbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė.
Mūsų idėja buvo tokia, kad tai būtų gyva meninė erdvė, kurią lankytų ne tik S.Gedos poezijos mylėtojai, bet ir mokytojai su mokiniais, vyktų poezijos skaitymai per „Poezijos pavasarį“.
Buvo svarstymų obeliską statyti ir Veisiejuose, netoli kurių Lazdijų rajone S.Geda gimė. Nors veisiejiškiai labai troško tokio įamžinimo jų miestelyje, tačiau projektas jiems buvęs ir per brangus, ir nebuvo rasta tokios vietos, kuri atitiktų ir skulptoriaus, ir Veisiejų bendruomenės viziją.
Pernai Rašytoją sąjunga parašė projektą Vilniaus savivaldybės programai „Kuriu Vilnių“ ir buvo skirta pinigų.
„Lig šiol vyksta tik parengiamieji darbai. Kadangi dabar jau nuspręsta statyti obeliską Užupyje, tai turbūt įsivaizduojate, kiek yra visokių reikalavimų, kiek derinimų ir kiek turime pasirašyti visokių sutarčių. Labai aktyviai į šį parengiamąjį procesą yra įsitraukusi Užupio bendruomenė, ačiū jiems, ypač architektams Ievai Leinartaitei-Gerliakienei ir Sigitui Sparnaičiui, bet visi formalumai atitenka Rašytojų sąjungai.
Štai su „Vilniaus vandenimis“ turime sutartį pasirašyti ir prisiimti milžiniškus įsipareigojimus, o kur dar visų kitų instancijų reikalavimai. Visa tai būtina sutvarkyti, kad gautume leidimą statyti obeliską“, – sakė B.Jonuškaitė.
Įsipareigojimai per sunkūs
Anot pirmininkės, šiuo metu tiek sąjungos atstovai, tiek architektai dirba „iš idėjos“, nes Vilniaus savivaldybės skirtų pinigų dar negavo, jie atkeliaus tik tada, kai bus gautas leidimas statyti. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad skirtų beveik 63 tūkst. eurų projektui neužteks – jeigu „Vilniaus vandenys“ nepakeis savo iškeltų reikalavimų, tai tebus apie trečdalis sumos.
Štai su „Vilniaus vandenimis“ turime sutartį pasirašyti ir prisiimti milžiniškus įsipareigojimus, o kur dar visų kitų instancijų reikalavimai.
Savivaldybės pagalbos Lietuvos rašytojų sąjunga tikisi ir derindama sutartį su „Vilniaus vandenimis“. B.Jonuškaitės teigimu, pagal šios bendrovės reikalavimus obeliskas turi iškilti ant specialių polių įrengto postamento. Tie poliai būtų po žeme ir leistų prieiti prie čia esančių vamzdynų. Tokių įrengimų kaštai didžiuliai, o pinigų tam nebuvo numatyta, nes planuota, kad pagrindas bus tiesiog aikštėje įkomponuotas pagal architektų projektą, o ant jo kils obeliskas.
Rašytojų sąjungos pirmininkė tvirtina, kad pagal „Vilniaus vandenų“ pateiktą sutartį Rašytojų sąjunga turėtų prisiimti įsipareigojimus ir dėl galimų avarijų šioje vietoje ateityje, tarkim, jeigu tvarkant vamzdynus obeliskas nukentėtų, jį atstatyti ir sutvarkyti skverą irgi turėtų Rašytojų sąjunga.
„Kaip aš galiu prisiimti tokią atsakomybę? „Vilniaus vandenys“ jokių įsipareigojimų dėl galimos žalos neprisiima, įsipareigoti turi tik Rašytojų sąjunga. Tokiems netikėtumams mes turėtume turėti atsidėję tūkstančius eurų, o juk gyvename iš kūrybinių projektų“, – kalbėjo B.Jonuškaitė.
Pirmininkė sako, kad skulptūra juk stovės miesto skvere, taps miesto dalimi, tad ir įsipareigojimai turėtų pereiti miestui. Apie tai kaip tik dabar ir diskutuojama su Vilniaus savivaldybės atstovais. Pati vieta, anot B.Jonuškaitės, turi savo aurą, juk tai magiškasis Užupis, bet ją įsivaizdavome ne tokią kuklią, obeliskui labai norėtųsi didesnės erdvės. Ją galima praplėsti tik tuo atveju, jeigu būtų sumažinta automobilių stovėjimo aikštelė, bet ir šį klausimą jau turėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė.
Skirta 62,8 tūkst. eurų
Vilniaus savivaldybė sako, kad yra numatyta suma šiam projektui įgyvendinti, tik nežinia, ar jos užteks.
„Kada planuojama pastatyti šį obeliską, šiuo metu įvardinti negalime, nes dar nėra pasirašyta sutartis. Savivaldybė šiam projektui įgyvendinti skyrė 62 803 eurus, bet čia gali būti negalutinė suma, jeigu bus rėmėjų“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Miestovaizdžio poskyrio vyriausioji specialistė Indra Bieliūnaitė.
„Vilniaus vandenys“ patvirtina, kad bendrovei situacija dėl Užupio obelisko statymo darbų yra žinoma.
Svarstė keturis kartus
„Vilniaus vandenys“ šių metų pradžioje vartotojų prijungimo techninėje komisijoje jau ketvirtą kartą svarstė Lietuvos rašytojų sąjungos kreipimąsi, kuriame buvo prašoma nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų leista statyti paminklą – P.Repšio „Užupio obeliskas“ – Užupio ir Krivių g. sankirtoje.
Objektas ne kartą svarstytas bendrovės techninėje komisijoje, nes obeliskas būtų statomas šalia magistralinės buitinių nuotekų trasos ir šulinio, ant po žeme esančio buitinių nuotekų kolektoriaus.
Obelisko projektui pritarta, tačiau jo pastatymui iškeltos sąlygos: statinį leidžiama įrengti ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo esamo buitinių nuotekų kolektoriaus, įrengiant polinius pamatus giliau nei esamas buitinių nuotekų kolektorius; iškelta sąlyga papildomam susitarimo pasirašymui dėl darbų vykdymo infrastruktūros apsaugos zonoje, kuriuo, esant „Vilniaus vandenys“ poreikiui, statytojas įsipareigoja savo sąnaudomis nukelti statinį“, – apie sąlygas teigė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė.
Objektas ne kartą svarstytas bendrovės techninėje komisijoje, nes būtų statomas šalia magistralinės buitinių nuotekų trasos ir šulinio, ant po žeme esančio buitinių nuotekų kolektoriaus. Projektui pritarta, tačiau jo pastatymui iškeltos sąlygos.
Jos pateiktame komentare teigiama, kad šie griežti reikalavimai iškelti dėl to, jog numatomas statinys yra senamiestyje ir vieno iš strateginių bendrovės objektų – nuotekų kolektoriaus – apsaugos zonoje.
Siūlo ieškoti kitos vietos
„Tai reiškia, kad avarijos atveju paminklas trukdytų avarijos šalinimo darbams, šalinant avariją jį tektų nukelti (būtų reikalinga speciali įranga, papildoma technika, darbuotojai, ilgiau truktų avarijos šalinimo darbai). Pesimistiniu scenarijumi, įvertinta rizika, kad avarijos atveju susiformuotų įgriuva (senamiesčio zonoje virš tinklų tai nereta problema) ir obeliskas nuvirstų.
Ieškodama abiem šalims priimtino susitarimo bendrovė pasiūlė kelias alternatyvas – projektinius sprendinius, kuriuose numatyta įrengti vientisą gręžtinių polių sienutę, įrengiant polius ne mažesniu kaip 600 mm ir 1000 mm atstumais nuo esamo buitinių nuotekų kolektoriaus. Polių sienutė iškeltų obeliską virš tinklų ir netrukdytų avarijos šalinimo darbams jai įvykus, eliminuotų įgriuvos riziką. Tačiau dėl technologiškai sudėtingo sprendimo projekto kaina smarkiai išaugtų, todėl projekto statytojams buvo pasiūlyta pasirinkti alternatyvią vietą „Užupio obeliskui“, – teigiama komentare.
R.Saulytė-Smalskė taip pat pridūrė, kad tam tikros sąlygos ir specifiniai technologiniai sprendimai taikomi ir kitiems statybos objektams (vadinamosios statinių apsaugos zonos), pavyzdžiui, daugiabučiams namams, jeigu juos rangovai planuoja statyti ant bendrovei svarbiausių objektų, kolektorinių, magistralinių tinklų ir pan.
Dėl technologiškai sudėtingo sprendimo projekto kaina smarkiai išaugtų, todėl projekto statytojams buvo pasiūlyta pasirinkti alternatyvią vietą „Užupio obeliskui“.
„Taikydami griežtus reikalavimus siekiame užkirsti kelią avarijoms, pasilikti galimybę jas likviduoti operatyviai, be papildomų kliūčių, taip pat išvengti nelaimių. Vilniuje yra buvę atvejų, kai ant tinklų prieš kelis dešimtmečius pastatyti objektai (taip pat ir gyvenamieji namai), įvykus vandentiekio ar tinklo avarijai ir susiformavus įgriuvai buvo stipriai apgadinti“, – teigė bendrovės atstovė.
Bendruomenė buvo pasiruošusi rinkti aukas
B.Jonuškaitė savo ruožtu neslėpė, kad ieškoti dar vienos vietos šiam paminklui būtų itin sudėtinga.
Skulptorius P.Repšys jau ne vienerius metus gyvena Užupyje, kas Užupio bendruomenę paskatino pasiūlyti rasti „Užupio obeliskui“ vietos būtent čia. Kaip pasakojo Sakalas Gorodeckis, bendruomenė buvo jo maketą atvežusi į skverą, pastačiusi toje vietoje, kur obeliskas ir turėtų stovėti.
Anot S.Gorodeckio, Užupio bendruomenė buvo pasiruošusi ir aukas šiam paminklui rinkti, kaip daryta statant Užupio angelą, jeigu finansavimas strigtų. Tačiau kol kas tikimasi vis dėlto sulaukti projekto finansavimo iš valstybinių lėšų.
-
Užupis kviečia namuose paminėti Neprigulimybės dieną – tereikės popieriaus ir žirklių
-
Užupio Respublikoje bus atidengiama dar viena lenta – Konstitucija hebrajų kalba
-
Architektai pristatys pakoreguotą daugiabučio Užupyje projektą
-
Naujos statybos piktina Užupio senbuvius: vietoj individualaus namo – 3–5 aukštų daugiabutis
-
Vilniuje bus paminėti tibetiečių Naujieji metai – Losaras
