Praėjusią savaitę Donecko priemestyje nugriaudėjęs sprogimas sukėlė tikrą audrą, nes šūviu iš ugniasvaidžio buvo nužudytas sadizmu pagarsėjęs prorusiškų separatistų lyderis Michailas Tolstychas-Givis.
Kol kas žinoma tik tiek, kad Givis žuvo vasario 8-osios rytą po sprogimo jo kabinete, tačiau nuo praėjusios savaitės viešai svarstomos pačios įvairiausios jo žūties versijos.
Tikri dokumentai
Pavyzdžiui, apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis Aleksandras Zacharčenka iškart pareiškė, kad šis išpuolis yra teroristinis aktas. Tačiau kiti šaltiniai teigia, kad tai gali būti pačių separatistų keršto akcija Giviui.
Savo ruožtu, tiek Rusijos, tiek Ukrainos atstovai kategoriškai atmeta versijas, jog šalių specialiosios tarnybos galėjo įvykdyti separatistų vado žmogžudystę, nors tiek viena, tiek kita pusė turėjo interesą atsikratyti skandalingo separatistų lyderio.
Tačiau, lyg visų šių M.Tolstycho žmogžudystės versijų nebūtų gana, separatistus palaikantis portalas tsargrad.tv bando įžvelgti ir Baltijos šalių vaidmenį šioje istorijoje. Tiesa, ne tik šioje, bet ir kito susprogdinto separatistų lyderio ir Arsenijaus Pavlovo, pravarde Motorola, baigties istorijoje.
Teigiama, kad „Baltijos šalys arba migrantai iš šių šalių prisidėjo prie teroristų Ukrainoje paruošimo“.
Keisčiausia, kad bandydami įrodyti savo teiginius propagandininkai pasitelkia visiškai nesusijusių, tačiau tikrų dokumentų kopijas.
Kaip įrodymas pateikiama ir ministro paso kopija
Tekste bandoma įteigti, kad „Baltijos šalys yra įsivėlusios į terorizmą Ukrainoje“. Argumentuodami teiginį, propagandininkai pasitelkia keletą neva tai įrodančių dokumentų. Trys iš jų – oficialių delegacijų Ukrainoje ir kariuomenės instruktorių sąrašai.
Sąrašuose šmėžuoja JAV kariuomenės instruktorių, norvegų žurnalistų duomenys bei vienintelio lietuvio – Lietuvos kariuomenės Puskarininkių mokyklos viršininko – vardas ir pavardė. Tai – seržantas majoras Andrejus Kolmykovas.
Po eilinės frazės apie Baltijos šalis viena po kitos publikuojamos septynios lietuviškų pasų kopijos. Pavardės ir kiti asmens duomenys – užtušuoti, o šalia nėra jokio paaiškinimo, kas šie žmonės ir kaip jie susiję su „teroristų rengimu“.
Propagandininkai net nepasivargino paminėti, kad vienas iš dokumentų priklauso tuometiniam Lietuvos krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, kuris Ukrainoje lankėsi NATO savaitės renginių metu, 2016-ųjų balandžio mėnesį.
Tai buvo oficialus dviejų dienų vizitas Kijeve ir Charkove, kuriame dalyvavo ir kiti šeši žmonės, kurių pasų kopijos skelbiamos propagandiniame tinklalapyje, – Lietuvos ambasados gynybos atašė Ukrainoje Algirdas Norkus, KAM Gynybos ir politikos departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė, ministro adjutantas Egidijus Čiūtas, ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus, LRT žurnalistas Algirdas Acus ir 15min žurnalistas Paulius Ramanauskas.
Tąkart delegacija susitiko su Ukrainos gynybos ministru Stepanu Poltoraku, lankėsi universitetuose bei aplankė tankų gamyklą, o grįždama lėktuvu „Spartan“ reabilitacijai Lietuvoje parskraidino vienuolika Ukrainos rytų fronte sužeistų karių.
O A.Kolmykovas kartu su kitų šalių atstovais Ukrainoje dalyvavo renginiuose, skirtuose aptarti kariuomenės puskarininkių sistemos reformų klausimus, 15min informavo KAM atstovė.
Kreipėsi į tarnybas
Kol kas KAM neturi informacijos, kaip propagandininkus pasiekė oficialios delegacijos narių dokumentų kopijos.
Dėl incidento Lietuvos diplomatai Ukrainoje kreipėsi į vietos teisėsaugininkus, kad šie išsiaiškintų, kokiu būdu propagandininkų rankose atsidūrė tuometinio ministro ir kitų pareigūnų dokumentų kopijos.
Neatmetama, kad šie dokumentai propagandininkus pasiekė iš vietos teisėsaugos institucijų, pavyzdžiui, pasieniečių, tačiau KAM atstovė teigia, kad oficiali delegacija atsidūrė taikiklyje, norint pakenkti geriems Lietuvos ir Ukrainos santykiams.
„LR piliečių asmens duomenų, kurie yra saugomi LR įstatymų, platinimą vertiname kaip prieš Lietuvą ir kitas Vakarų šalis bei Ukrainą nukreipto informacinio karo apraiškas. Jų tikslas – diskredituoti Ukrainos institucijas, pasėti abejones dėl Vakarų šalių teikiamos paramos Ukrainai tikslingumo bei pakenkti Lietuvos ir Ukrainos dvišaliams santykiams“, – teigiama KAM atsakyme 15min.
KAM nekomentavo, ar tai pirmasis panašaus pobūdžio incidentas, tačiau patikino 15min, kad Lietuvos piliečių asmens duomenų paviešinimas pažeidžia įstatymais garantuojamas teises, o jas gina šalies atstovai Ukrainoje.
