Tokią informaciją 15min oficialiai patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI). Gali būti, kad ketvirtis milijono – dar ne pabaiga. VMI dar aiškinasi kai kurių tyrime figūravusių asmenų veiklą, o kartu ketinama įsižiūrėti į tuos, kuriuos į dienos šviesą ištempė ir dar ištemps naujas Paradise Papers tyrimas.
250 tūkst. eurų – jau valstybės kišenėje
„Šiuo metu dar ne visų Panama Papers istorijoje minimų mokesčių mokėtojų ryšiai ir sandoriai yra baigti vertinti mokestine prasme, tačiau šiandien, po istorijoje minimų subjektų atžvilgiu atliktų kontrolės veiksmų, papildomai į biudžetą jau yra sumokėta daugiau nei 250 tūkst. eurų“, – 15min perduotame komentare teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Didžiausias įnašas – iš viešbučių verslą valdančios bendrovės „Centrum“, kurią su artimaisiais kontroliuoja buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Bronislavas Vainora.
15min tyrimas atskleidė, kad B.Vainoros verslas labai įdomiu būdu papildė savo piniginę. Vieną vienintelę akciją įmonėje „Centrum“ nusipirko su B.Vainora susijusi Mergelių salų įmonė, už pirkinį paklodama beveik 2 mln. eurų. Netrukus ši akcija buvo paprasčiausiai anuliuota.
VMI patvirtina, kad B.Vainoros verslas sutiko su šių pinigų apmokestinimu.
„Po VMI atliktų veiksmų UAB „Centrum“ patikslino pelno mokesčio deklaracijas, deklaruodami didesnes pajamas ir atitinkamai papildomą 229 tūkst. eurų pelno mokesčio sumą. Šią sumą UAB „Centrum“ į biudžetą jau sumokėjo“, – teigia A.Klerauskas.
Kas iš Panama Papers tyrimo herojų biudžetą papildė dar maždaug 20 tūkst. eurų, VMI viršininko pavaduotojas neįvardijo.
Laukia daugiau darbo?
A.Klerausko teigimu, VMI šiuo metu vertina ir naują duomenų nuotekį bei ten figūruojančius Lietuvos mokesčių mokėtojus.
„VMI atidžiai seka informaciją, pateikiamą žiniasklaidoje, apie Lietuvos įmones bei gyventojus, kurie galėjo turėti sandorių ar buvo susiję su ofšorinėmis kompanijomis. Pasirodžiusi vieša informacija Panama Papers, o dabar ir Paradise Papers istorijose, VMI yra lyginama su įmonių ir gyventojų deklaruota informacija apie pajamas ir mokėtinus mokesčius, taip pat vertinama visa šių mokesčių mokėtojų archyvinė informacija, esanti VMI duomenų bazėse“, – sako A.Klerauskas.
Paradise Papers tyrime VMI jau nuskambėjo pasauliniu mastu. Mokesčių inspektoriai aiškinasi Utenos prekybos centro „Aušra“ veiklos aplinkybes. Dėl šios įmonės, kurią su partneriais kontroliuoja legendinės roko grupės U2 lyderis Bono, VMI kontrolės procedūras pradėjo praėjusią savaitę.
Mokesčių inspektoriai sprendimą priėmė nežinodami, kad už prekybos centro Utenoje stovi gyva roko legenda.
Bono, savo ruožtu, patikino laukiantis VMI išvadų.
„Net būdamas pasyviu smulkiu investuotoju Lietuvos įmonėje, būčiau nepaprastai susikrimtęs, jei [paaiškėtų, kad] padaryta kas nors abejotino, šalia figūruojant mano vardui“, – teigia U2 lyderis.
Jis savo pinigus valdančių verslininkų teigia buvęs informuotas, kad „Aušrą“ kontroliuojantis verslas mokestinių reikalavimų nepažeidžia. „Bet jei paaiškėtų, kad taip nėra, noriu žinoti viską, ką žino VMI. Taigi aš taip pat sveikinu patikrinimą, kurio jie ėmėsi“, – teigia Bono.
Didžiausias galvos skausmas – pelno mokestis
A.Klerausko teigimu, daugiausia žalos ofšorinių įmonių naudojimas Lietuvos biudžetui daro per pelno mokestį.
„Pažymėtina, jog su bandymais išvengti mokesčių, pasinaudojant vadinamosiomis ofšorinėmis kompanijomis, susiduria visų šalių mokesčių administratoriai. Įformindami sandorius su minėtomis įmonėmis, mokesčių mokėtojai tokių tarpininkų sąskaitose palieka dalį apmokestinamųjų pajamų, tokiu būdu išvengdami mokesčių, visų pirma – pelno mokesčio“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas.
Anot jo, VMI imasi vis naujų priemonių užkardyti mokestines gudrybes.
„Lietuvos mokesčių administratorius įmonių, kurios valdymą yra perkėlusios į kitas valstybes, veiklai, jos pokyčiams, finansiniams bei mokestiniams rodikliams stebėti bei analizuoti skiria ypatingą dėmesį: analizuojami sandoriai, atliekamas sandorių realumo vertinimas (pvz., nagrinėjama, ar valdymo paslaugos buvo suteiktos), aiškinamasi tokių paslaugų „iškėlimo į užsienį tikslingumas“, ar tokiais sandoriais neteisėtai nebuvo siekta mokestinės naudos, vertinama sandorių kainodara“, – aiškino A.Klerauskas.
Kadangi pinigai nuo mokesčių dažnai „bėga“ kirsdami valstybių sienas, mokesčių inspektoriai stengiasi sekti iš paskos. Čia, anot A.Klerausko, vis svarbesniu tampa bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis faktorius.
