Anot šalies vadovės, šiems klausimams spręsti „reikia kantrybės“.
„Tautos valią ir įstatymus reikia vykdyti. Jeigu santykiai su Rusija bus grindžiami abipuse pagarba ir pragmatiškais interesais, bus daugiau galimybių spręsti ir sudėtingus, politiškai jautrius mūsų santykių klausimus, tarp kurių ir okupacinės žalos atlyginimas iš Rusijos. Ta linkme dirbama. Ne viskas iš karto. Reikia kantrybės“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Baltijos šalys norėtų būti tikros dėl savo saugumo, todėl prašo NATO parengti gynybos planus.Sovietinės okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė, vos paskelbė nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.
2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių, kad vykdytų šį įstatymą, nesiimta. Rusija pastaraisiais metais neigia, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.
D.Grybauskaitė sakė, kad įtampa palaikant santykius su kitomis valstybėmis kyla „iš nesusikalbėjimo arba nenoro kalbėtis“.
„Pati savaime jokia šalis nekelia grėsmių. Nereikalinga įtampa kyla iš nesusikalbėjimo arba nenoro kalbėtis. Visi suprantame santykių su Rytų kaimynėmis svarbą. Konstruktyvūs ir dalykiški santykiai gali užtikrinti saugią kaimynystę. Taip pat svarbi NATO partnerių vieninga politika Rusijos atžvilgiu“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad Baltijos šalys norėtų būti tikros dėl savo saugumo, todėl prašo NATO parengti gynybos planus.
„Jeigu yra gynybinis aljansas, turi būti ir jo narių gynimo planai. Kitos NATO šalys tokius planus turi. Baltijos šalys net ir sunkmečiu pasirengusios dalyvauti NATO projektuose, tačiau norėtų būti tikros dėl savo saugumo. Lietuva, Latvija ir Estija yra visateisės Aljanso narės ir pačios yra aktyvios saugumo teikėjos dalyvaudamos operacijose Afganistane ir kitur. Todėl nusipelnome saugumo garantijų bei konkrečių apginamumo planų savo atžvilgiu“, – sakė D.Grybauskaitė.
Kalbėdama apie santykius su Baltarusija, D.Grybauskaitė teigė, kad Europos Sąjungos (ES) santykiai su šia šalimi labai priklausys nuo Minsko veiksmų.
„Tai, kad Baltarusijos izoliacija nepasiteisino, pripažįsta visi. Demokratijos nuo to Baltarusijoje nepadaugėjo. ES Baltarusijai yra iškėlusi labai konkrečius reikalavimus ir tolesnis elgesys priklausys nuo Baltarusijos valdžios sugebėjimo bei noro juos įgyvendinti“, – teigė prezidentė, šį rudenį Vilniuje priėmusi Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką.
