Jeigu kartosime, kad esame socialiai neatsakingi, mažai ką pasieksime, o jeigu kalsime į galvas, kad visgi atsakingi esame, tai ir rezultatai bus kitokie, – kalbėjo O.Lapinas.
„Geriau daryti reklamą tiems 16 proc., nes tai yra nemažas kiekis, negu nuolat kartoti, kad yra tiek procentų, kurie nieko nedaro. Mes turime labai daug įrodymų, kad tapatinimasis su pažangia mase žmones padaro pažangesnius“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo O. Lapinas.
Anot jo, jeigu kartosime, kad esame socialiai neatsakingi, mažai ką pasieksime, o jeigu kalsime į galvas, kad visgi atsakingi esame, tai ir rezultatai bus kitokie:
„Jeigu mes labai dažnai kartosime, kad lietuviai – socialiai atsakingi, jeigu akcentuosime, kad daug žmonių paskambina, išvydę negeroves, tada tikėtina, kad lietuvis, būdamas antivisuomeninio fakto liudininkas, skambins, todėl, kad jis yra lietuvis ir jis priklauso keliems tūkstančiams žmonių, kurie yra socialiai atsakingi“, – kalbėjo O. Lapinas.
Mažesnė atsakomybė – kai esame viešumoje
Jis taip pat nurodo, kad mažiau socialiai atsakingi esame tada, kai esame viešose vietose, kada jaučiamės mažuma, kada manome, kad prie mūsų nedaug kas prisidės atliekant socialiai atsakingą veiksmą. Todėl, anot O. Lapino, socialinė atsakomybė mažesnėse vietovėse yra didesnė.
„Kada yra daug liudininkų, mes savo atsakomybę mažiname. Kuo daugiau žmonių gatvėse, tuo mažiau šansų, kad kažkas sureaguos socialiai atsakingai“, – kalbėjo psichologas.
Lietuvos aludarių gildijos užsakymu atliktas socialinis eksperimentas atskleidė, kad tik 16 proc. žmonių aktyviai reaguoja į girtą asmenį, ketinantį vairuoti automobilį, Šie aktyvūs žmonės skambina policijai, bando atkalbėti ar kitaip sulaikyti neblaivų vairuotoją. Likę 84 proc. iš 323 eksperimente dalyvavusių žmonių tiesiog stebi.
Daugiausia pilietiško sąmoningumo apraiškų fiksuota degalinėje (27%), mažiausiai – kavinių/ barų zonoje (9%). Aktyviausiai reagavo senjorai (25% vyresnių nei 64 metai), pasyviausi – jaunimas (7% jaunų žmonių iki 24 metų). Į kito potencialiai neblaivaus vairuotojo veiksmus dažniau linkę reaguoti patys vairuotojai (23%), pėstieji tai daro dvigubai rečiau (12%).
