Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį vertins, ar nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijai. Jei TTK pripažins projektą prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.
„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – opozicijos atstovų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, tokia situacija rodo, kad valdantieji galimai siekia užgniaužti klausimų kėlimą, nes turėjo stiprų politinį interesą slapta įspėti partietį K.Bartoševičių, kad sušvelnintų smūgį partijos reputacijai.
„Vidinėje Seimo sistemoje matome, kad projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo net nėra pažymėtas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste“, – sako O.Leiputė.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje sakoma, kad iš projekto formuluočių „kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.
Teisininkai cituoja Baudžiamąjį kodeksą, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė ir gavus tokių duomenų konkretūs ikiteisminio tyrimo subjektai inicijuoja ikiteisminį tyrimą.
Teisininkai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus, kad „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti (...) tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“.
Teisininkai sako, kad, jų vertinimu, neatsižvelgiama į Konstitucijos nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ir negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų. „Šiame kontekste svarstytina, ar analizuojamos nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“, – sakoma išvadoje.
Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva renkasi į neeilinę sesiją, per kurią numatyta spręsti dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K.Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.
Parlamentiniu tyrimu siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K.Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.
Komisija turėtų išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K.Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.
47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių bus išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus.
Jų prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K.Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtina, kad K.Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtino tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K.Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.
Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K.Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K.Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K.Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N.Grunskienė prašo panaikinti K.Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.
Prokuratūra K.Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.