2018 08 07 /16:45

SAM: „Juodojo“ ligoninių sąrašo nėra, didžioji dalis nustatytų trūkumų yra ištaisyti

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atmeta opozicijos nuogąstavimus dėl rajoninių ligoninių likimo, o žiniasklaidoje skelbtame „juodajame“ ligoninių sąraše nurodytus trūkumus sako esant iš 2016 metų ir didžiąja dalimi ištaisytus.
Ligoninė
Ligoninė / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė antradienį žurnalistams komentuodama opozicijos atstovų pasisakymus, esą bus naikinamos rajoninės ligoninės, teigė, kad „SAM neturėjo ir neturi jokio „juodojo“ ligoninių sąrašo“.

Anot jos, SAM, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Higienos institutas analizuoja įvairius statistinius duomenis apie gydymo įstaigų veiklą, bet to „tikrai negalima vadinti „juoduoju“ sąrašu ar „juodaisiais“ sąrašais“.

„SAM neramina opozicijos keliama panika ir nerimas pacientų tarpe apie tariamai regionuose uždaromas ligonines. Tikrai regionuose nebus ligoninės uždaromos, bus reorganizuojamos, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Analizės rodo, kad tikrai ne visos gydymo įstaigos teikia kokybiškas paslaugas“, – kalbėjo viceministrė.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad tarnyba nuo 2015 metų pradėjo atlikti gydymo įstaigų planinę kontrolę, ir žiniasklaidoje paskelbtas sąrašas yra 2016 metų analizės duomenys.

„Tarnyba nuo 2015 metų atlieka konsoliduotas planines kontroles. Vieni iš duomenų, kurie diskutuojami žiniasklaidoj, tai mūsų 2016 metų planinė kontrolė. Šių kontrolių tikslas – prevencija, kad užkirsti kelią nepageidaujamiems įvykiams įvykiams, padėti įstaigoms susitvarkyti, kad paslaugos būtų kokybiškos“, – kalbėjo N.Ribokienė.

„Tai paimti statistiniai duomenys, kuriuos mes teikiam kiekvienais metais ministerijai ir skelbiame savo tinklalapyje, tai jokia naujiena ir ypatingi duomenys, kurių nebūtų buvę galima matyti anksčiau. Visa didžioji dalis įstaigų per numatytą laikotarpį ištaisė trūkumus“, – tvirtino tarnybos vadovė.

Pasak N.Ribokienės, po 2016 metų kontrolės didžioji dauguma įstaigų ištaisė trūkumus, ir tik vienai įstaigai sustabdytas, o po to panaikintas akušerijos paslaugų teikimas, o kitai įstaigai akušerijos paslaugų teikimas buvo sustabdytas, bet atnaujintas.

Opozicijos politikai antradienį spaudos konferencijoje Seime piktinosi būsima gydymo įstaigų tinklo reforma, kuriai kelią atvėrė Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtos pataisos. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė yra jas vetavusi dėl kai kurių nuostatų galimos prieštaros Konstitucijai ir procedūrinių pažeidimų.

Premjeras Saulius Skvernelis „mitais ir demagogija“ vadina opozicijos nuogąstavimus, kad pertvarkant gydymo įstaigų tinklą planuojama uždaryti rajonines ligonines.

„Tai yra mitas ir demagogija, tiek galiu pasakyti, jokios ligoninės nebus uždarinėjamos. Reformos tikslas – kad žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės, turtinės padėties, politinės priklausomybės, būtų suteikiamos kokybiškos paslaugos rajonuose“, – antradienį žurnalistams sakė premjeras.

Oponentams siūlė gydytis rajonuose

Vyriausybės vadovas teigė, kad ligoninės, „kurios turi sunkumų, negali suteikti kokybiškų paslaugų, rizikuoja pacientų sveikata ir gyvybe, turės persitvarkyti“.

„Ir tai mes darysime kartu su savivaldybėmis, bet tokių ketinimų mechaninių būdu uždarinėti įstaigas tikrai nėra“, – tikino S.Skvernelis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

„Dabartinio sveikatos ministro pozicija yra neapgaudinėti žmonių, nes labai lengva politikams sakyti, kad išsaugome bet kokia kaina galbūt nekokybiškas paslaugas teikiančią ligoninę, bet patys gydytis ir savo artimuosius sugebam nukreipti į universitetines ligonines“, – sakė premjeras.

„Tinklas bus sudaromas vienasmeniškai ministro sprendimu, kokie kriterijai, mes nežinome, pasirodė sąrašas viename portale, visuomenė sunerimusi, pateikta klaidinga informacija, kuri šmeižia rajonines įstaigas“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė konservatorius Antanas Matulas.

„Tas sąrašas ligoninių, mes Sveikatos reikalų komitete negavome informacijos, nors daug kartų girdėjome, kad įstaigos bus optimizuojamos, restruktūrizuojamos, neaišku, pagal kokius kriterijus“, – kalbėjo A.Matulas.

Socialdemokratas Juozas Olekas teigė, jog ministras neturi aiškios vizijos, kaip reikėtų pertvarkyti ligoninių tinklą ir kiek tai kainuos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juozas Olekas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Juozas Olekas

„Mes labai aiškiai matome, kad ministras neturi aiškios vizijos, kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą. Jei mes visus tuos ligonius, kuriuos šiandien gydo rajoninės ligoninės, nukreipsime į universitetines ligonines, mes ten turėsime daug gulinčių koridoriuose arba mirštančių pakeliui“, – kalbėjo J.Olekas.

„Šiandien labai aiškiai mes reikalaujame iš ministro, kad jis pateiktų tą viziją, ir kaip įgyvendins, ir kaip finansuos, nes kiekviena reforma reikalauja papildomų lėšų“, – kalbėjo J.Olekas.

Rajonų ligoninės piktinasi šmeižtu

Seime priėmus pataisas, kurios sveikatos apsaugos ministrui suteikia teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, žiniasklaidoje paskelbtas sąrašas su rajoninėmis ligoninėmis, kurios esą gali būti reformuotos ar uždarytos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisas yra vetavusi, tačiau „valstiečiai“ tvirtina veto atmesiantys.

Tarp „mirtininkių“ įvardytos Plungės, Švenčionių, Vilkaviškio, Jonavos, Lazdijų, Šilutės, Tauragės, Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Utenos, Šakių, Radviliškio, Rokiškio, Druskininkų, Biržų ir kitos gydymo įstaigos.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis reaguodamas „feisbuke“ paskelbė, kad „SAM neturi ir neturėjo jokio „juodojo sąrašo“, teigdamas, jog dalinasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija.

„SAM ir pavaldžios įstaigos turi nemažai analizių ir statistinių duomenų apie gydymo įstaigų veiklą įvairiais aspektais, tačiau tai nėra jokie juodieji sąrašai“, – teigia R.Karbauskis.

Tuo tarpu šiame sąraše atsidūrusių rajoninių ligoninių vardu kalbėję atstovai piktinosi pateiktais duomenimis, vadindami juos šmeižikiškais.

Plungės meras liberalas Audrius Klišonis teigė, jog minimi Plungės ligoninės trūkumai ištaisyti, o kai kurie fiksuoti dėl tokių paradoksalių situacijų, kai dirbant aukštesnės kvalifikacijos medikui, nei reikalaujama, buvo fiksuota, kad tokio išvis nėra.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audrius Klišonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Audrius Klišonis

„Plungėj dirba aukštesnės kvalifikacijos chirurgai ir dėl to buvo susirašinėjama su akreditavimo tarnyba, ar iš tiesų aukštesnės kvalifikacijos chirurgas gali atlikti bendrojo chirurgo paslaugas. Galų gale per vieną dieną gydytojui, kuris yra aukštesnės kvalifikacijos chirurgas, buvo išduota licencija ir buvo (formaliai – BNS) užtikrintas paslaugų teikimas visą parą, nors jis visuomet ir buvo užtikrinamas“, – teigė meras.

Dėl priekaištų, kad neužtikrinama laboratorijos paslauga visą parą, meras tvirtino, kad reikalavimas, jog visą laiką budėtų gydytojas-biologas, su dabartinėmis technologijomis jau yra perteklinis.

„Dėl Plungės laboratorijos, ji iš tikrųjų yra sertifikuota, turi europinį sertifikatą, ir laboratorijos paslauga užtikrinama visą parą. Akreditavimo tarnyba reikalauja, kad visą parą budėtų gydytojas. Šiuo metu mūsų ligoninės ir kitų laboratorijos yra automatizuotos, ir klinikinė laborantė, kuri paima kraujo tyrimą, įdeda į aparatą, kuris automatiškai pateikia rezultatus, tai yra atspausdinama, atiduodama gydančiam gydytojui. Ministerijos teisės aktai, kurie reikalauja šito dalyko, yra atsilikę nuo pažangos, kurią turime“, – kalbėjo meras, turintis farmacininko išsilavinimą.

Medikams nerimą kelia nežinia

Šakių meras konservatorius Edgaras Pilypaitis teigė, kad perkėlus tam tikras medicinos paslaugas į universitetines ligonines susidarys didžiulės eilės, gyventojams, ypač socialiai jautresnėms grupėms, pensininkams, bus apsunkintos galimybės gauti gydymą.

„Šakiuose pernai buvo atlikta apie 800 operacijų, 500 būtų prilyginamos didžiosioms operacijoms, tai jei mes jas perkeltume į Kauną, turint omenyje, kad panašaus lygio ir apimties yra Jurbarkas, dar šiek tiek didesnis Vilkaviškis, sukelkime viską į Kauną – kokia ten infrastruktūra, pateikimas, eilės?“ – kalbėjo meras.

Druskininkų ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Viktoras Meižis teigė, jog sveikatos sistemai reikalinga reforma, bet nerimą kelia nežinia.

„Labiausiai nerimą kelia nežinia, kada nežinia ir nerimas, tada negali tinkamai organizuoti darbo. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai ne kartą buvo susitikę su ministru, mes tikrai palaikome poziciją, kad reikia reformos, be reformos sistema subyrės. Bet reikalingas sisteminis požiūris“, – kalbėjo V.Meižis.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustienienė teigė, jog pacientai nepritaria reformai, ir prašė Seimo narių palaikyti prezidentės veto.

Prezidentė D.Grybauskaitė vetavo Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.

Pagal pataisas, sveikatos apsaugos ministras būtų įgijęs teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų būtų prioriteto tvarka sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis