15min paprašė opozicijoje esančių partijų frakcijų seniūnų įvertinti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės veiklą dešimtbalėje sistemoje. Geriausiai Vyriausybę įvertino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Prasčiausiai – Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis, pabrėždamas, kad jai galima skirti ir nulį.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis G.Landsbergis prasčiausiai įvertino Seimo valdančiąją daugumą, argumentuodamas, kad socialdemokratai ir valstiečiai žalieji dažnai nesutaria tarpusavyje, o parlamento darbas chaotiškas. Geriausiai apie Seimo darbą atsiliepė R.Žemaitaitis, teigdamas, kad parlamente bent jau dažnai buvo tvarka ir aišku, už ką bus balsuojama.
Gabrielius Landsbergis: šešetas Vyriausybei, trejetas – Seimo daugumai
Konservatorių lyderio teigimu, didžiausia problema buvo lūkesčių neatitikimas. Rinkėjams buvo pažadėtos greitos ir sėkmingos permainos, tačiau jų procesas pasirodė kur kas sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau pastangų.
„Profesionalų Vyriausybė, dideli pokyčiai, reformos, stiprus premjeras... Visa tai subliuško kaip Mikės Pūkuotuko balionėlis“, – konstatavo G.Landsbergis.
Profesionalų Vyriausybė, dideli pokyčiai, reformos, stiprus premjeras... Visa tai subliuško kaip Mikės Pūkuotuko balionėlis, – konstatavo G.Landsbergis.
Dar skeptiškiau jis vertino Seimo daugumos darbą. „Nesugebėjimas susitarti su socdemais, frakcijos seniūno iššūkiai – ir dabartiniai, ir senesni, trukdo susikoncentruoti į darbus. Tai yra ta girnapusė, pririšta Vyriausybei prie kojos“, – kalbėjo TS-LKD partijos pirmininkas.
Kalbėdamas apie opozicijos darbus G.Landsbergis pastebėjo, kad surasti bendrą poziciją margoje kompanijoje nėra lengva. „Kad ir urėdijų klausimu... Liberalai nusprendė staiga imti ir netikėtai palaikyti socialdemokratus. Yra sunku atrasti bendrą, racionalų veikimą“, – teigė jis.
Stambiausios opozicijos frakcijos atstovas pabrėžė, kad konservatoriai darbą opozicijoje įsivaizduoja ne tik kaip veikimą prieš visas iniciatyvas.
„TS-LKD turi ieškoti galimybių įgyvendinti savo programą, tiek palaikyti tai, kas sutampa su nuostatomis ir vertybėmis iš valdančiųjų programos. Biudžetas ir mokesčiai bus pagrindiniai rudens klausimai ir aš turiu įtarimą, kad socialdemokratai žais tą patį žaidimą – buvimo valdžioje ir neprisiėmimo atsakomybės – jie bandys atrast tą siaurą takelį, kai kalbės apie didesnį socialinį jautrumą, vaiko pinigus, kad reikia kiekvienam vaikui po šimtą eurų duoti, neatsakydami, iš kur jie turėtų būti paimami.
Žodžiu, socialdemokratams yra patogiau tokia skęstanti Vyriausybė, nors patys yra tos Vyriausybės dalis. Tuomet gali atsirasti klausimas: tai kas toliau?“ – galimą situaciją aptarė G.Landsbergis.
„Jei Saulius Skvernelis rodys rimtą požiūrį į opoziciją, sės prie derybų stalo, prašydamas paramos savo svarbiems įstatymų projektams, tokiems kaip biudžetas ar mokesčių pertvarkos dokumentai, atsižvelgs į tai, kad ir mūsų tiekiamiems įstatymų projektams gali reikėti paramos, kaip pavyzdys, aukštojo mokslo, dėstytojų, tyrėjų atlyginimų klausimais, tai gali sulaukti mūsų paramos“, – žadėjo TS-LKD lyderis.
S.Skvernelio vadovavimą Vyriausybei G.Landsbergis įvertino nuosaikiai, pabrėždamas, kad premjeras stengėsi, tačiau pervertino savo politinės lyderystės galimybes.
„Pirmieji aukšti reitingai šiek tiek gal aptemdė akis, leido patikėti, kad Seimas paklus. Net ir mes opozicijoje esame susidūrę su panašiu veikimu: jūs privalote palaikyti projektus“, – pastebėjo jis, pabrėždamas, kad privalomumą gali jausti tie, kurie pasirašė koalicijos susitarimą, o ne opozicija, su kuria reikėtų diskutuoti.
„Didžiausia bėda, kad jam nepavyko jo paties frakcijos įtikinti palaikyti jo projektų“, – premjero darbo trūkumą pabrėžė G.Landsbergis.
Eugenijus Gentvilas: šešetas Vyriausybei, ketvertas – Seimo daugumai
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas, vienas partijos lyderių E.Gentvilas pastebėjo, kad parlamento pavasario sesijos darbe buvo daug tuščių klausimų, kai posėdžiai pasibaigdavo anksčiau suplanuoto laiko, nebūdavo ką svarstyti.
„Valdantieji, neturėdami tiek daug patirties, tiesiog nedalyvauja diskusijose, kur paprastai tradiciškai yra planuojama, kad diskutuosime keturiasdešimt minučių, užsirašo žmonės, tai nuo valstiečių žaliųjų mažiau. Kitas dalykas, kad net nebūdavo klausimų. Mes jau sesijos viduryje atkreipėme dėmesį, kad eina arba tokie generalinio prokuroro teikimai, opozicijos siūlymai, o valdančiųjų pateikiamų klausimų santykinai mažai“, – apie valdančiosios koalicijos darbo stilių kalbėjo politikas.
Tokia apytuštė sesija... Visos peripetijos dėl urėdijų klausimo atvedė prie pratęsimo, kuriam jau reikalinga atskira paaiškinanti istorija, – pasakojo E.Gentvilas.
„Tokia apytuštė sesija... Visos peripetijos dėl urėdijų klausimo atvedė prie pratęsimo, kuriam jau reikalinga atskira paaiškinanti istorija“, – pasakojo E.Gentvilas.
Kalbėdamas apie Seimo darbo rezultatyvumą, liberalų politikas pripažino, kad nors jam ir nepatiko alkoholio kontrolės siūlymai, tačiau čia valdantieji savo darbą šiaip ne taip atliko. Tuo metu aukštojo mokslo reforma iš esmės sužlugo.
„Dėl akių buvo padaryta kitaip. Kadangi perėmė iniciatyvą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, tai, kad nebūtų antausio Vyriausybei, Skvernelis pasirašė jo pasiūlytą projektą, pasakė, kad viskas gerai, eisime dabar šituo keliu. Jurgita Petrauskienė irgi trina rankomis, nes priešingu atveju tektų pripažinti pralaimėjimą. Seimas pakeitė Vyriausybės projektą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
„Dėl alkoholio reformos matėme ekstraordinarų atvejį, kai Karbauskis pats pasiūlė pataisą, o po to pats organizavo balsuoti prieš ją“, – stebėjosi politikas.
Miškų urėdijų reforma labiausiai nustebino Liberalų sąjūdžio politiką. Jo teigimu, Vyriausybės projektas pastūmėtas į šalį.
„Laimei, aš laikiausi savo principinės pozicijos, kad ne Seimas, o Vyriausybė turi nustatinėti valstybės įmonių, šiuo atveju, urėdijų skaičių ir nuosekliai teikiau alternatyvą“, – pažymėjo jis.
„Man sako, kad čia gelbėjimosi ratas valstiečiams, iš anksto, mano pastangomis paruoštas... Noriu pasakyti, kad mano projektas registruotas dar iki Seimo rinkimų, kai valstiečiai patys dar net nesvajojo apie tokią pergalę. Tai principinis teisės dalykas – ar Seimas, ar Vyriausybė nustatinėja“, – savo siūlymo genezę aiškino E.Gentvilas.
„Vyriausybė sukėlė daug skandalų, daug iškeikė ir išsityčiojo iš miškininkų bendruomenės. Rezultatą pasiekė, bet ar tai optimalus kelias?“ – retoriškai klausė jis.
Vyriausybė sukėlė daug skandalų, daug iškeikė ir išsityčiojo iš miškininkų bendruomenės. Rezultatą pasiekė, bet ar tai optimalus kelias? – retoriškai klausė jis.
Liberalų atstovas pabrėžė, kad vienintelis ryškesnis privalumas yra tai, kad šiems valdantiesiems neleidžiama nusisukti nuo strateginių valstybės uždavinių, tokių kaip krašto gynyba ir nacionalinis saugumas.
„Jokio politinio patyrimo nėra, bet didelė arogancija, didelės ambicijos. Jeigu Skvernelis ateina, diskutuoja, pasišneka, tai Karbauskis nemato reikalo. Aš nenoriu, kad jis su manimi šnekėtų, bet manau, kad valdantieji turi kalbėti ir su opozicija. Pirmą kartą Karbauskis priėjo ir pakalbino, kai pasakiau, kad jūsų miškų reformos modeliui iš liberalų nebus nė vieno balso, tai yra sesijos gale. Tada pradėjo kalbėti ir mano projektą paėmė pagrindu. Iki tol nebuvo jokio analitinio darbo, jokio mąstymo, jokio atsarginio varianto“, – konstatavo E.Gentvilas, pridurdamas, kad valdantieji manė, kad jiems nereikės niekieno kito paramos ir „viską stums buldozeriu“.
Rita Tamašunienė: septynetas Vyriausybei, septynetas – Seimo daugumai
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė taip pat pastebėjo, kad šių valdančiųjų darbo organizavimo praktika skiriasi nuo buvusių valdžios atstovų.
Yra to tokio chaoso planuojant darbus, kalbant apskritai apie pavasario sesijos organizaciją, – pažymėjo politikė.
„Yra to tokio chaoso planuojant darbus, kalbant apskritai apie pavasario sesijos organizaciją“, – pažymėjo politikė. „Tačiau daugumos pakako, kad būtų priimti esminiai, planuoti sprendimai – tai yra alkoholio apribojimai, miškų reforma ir daugybė kitų klausimų“, – pridūrė ji.
„Tegul jau būna septyni“, – juokdamasi Vyriausybės ir Seimo daugumos darbą įvertino R.Tamašunienė, pabrėždama, kad šis neblogas vertinimas labiau skirtas tolesnei perspektyvai ir kompetencijos augimui.
Politikė teigė, kad jos frakcijai labiausiai nepatiko Darbo kodekso priėmimo procesas. Žadėtų diskusijų beveik nebuvo, neatsižvelgta į socialiai jautrius kodekso klausimus.
„Galų gale priimtas tas Darbo kodeksas, tačiau diskusijos požiūriu nebuvo to, ko tikėjomės. Ir tas atidėjimas išėjo toks nepateisinamas, to dialogo su visuomene vis tiek pritrūko. Pažadas, kad jis bus priimtas ir įsigalios nuo liepos, yra įgyvendintas. Kita vertus, trūksta darbo organizuotumo – pasišaunama padaryti labai daug, o po to žengiama atgal“, – apie valdančiųjų darbo principus kalbėjo R.Tamašunienė.
„Tokie dalykai įneša daug painiavos“, – konstatavo ji, pridurdama, kad, visgi, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir krikščioniškų šeimų sąjungos nariai dažnai palaikė valdančiųjų siūlymus, nes jie atitikdavo ir jų programines nuostatas.
„Sprendimų reikia. Ir nelaukiant. Todėl mes ir palaikėme tuos siūlymus“, – sakė frakcijos seniūnė.
Remigijus Žemaitaitis: dvejetas (ar net nulis) Vyriausybei, septynetas – Seimo daugumai
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Remigijus Žemaitaitis itin kritiškas Vyriausybės darbo atžvilgiu, tačiau Seimo daugumos darbo stiliuje įžvelgė pranašumų.
„Vyriausybė nesugebėjo parengti visiškai kone nė vieno įstatymo projekto. Tai yra pagrindinis dalykas. Sesijos darbų programoje 70–80 procentų yra Vyriausybės rengiami projektai, o visa kita sudaro Seimo narių iniciatyvos.
Šiuo atveju, pavasario sesija buvo visiškas chaosas. Buvo arba seni Vyriausybės projektai kaip Darbo kodeksas, miškų pertvarka, arba buvo Vyriausybės švietimo ir mokslo projektas, bet buvo pritarta ne Vyriausybės, o komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pateiktam projektui.
Urėdijų klausimu taip pat buvo ne Vyriausybės, o Seimo narių pateiktas projektas. Vyriausybė turėtų būti vertinama dvejetu arba net nuliu“, – piktinosi opozicijos atstovas, pabrėždamas, kad Vyriausybė netgi nesugebėjo Seimui pateikti reikalautų išvadų.
„Chaosas yra Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose ir departamentuose. Dirvožemio įstatymas atgal grąžintas, žemės įstatymas atgal grąžintas, valstybės tarnybos pertvarkos – atgal grąžintas, buvo įpareigota patobulinti, bet pateiktas analogiškas“, – Vyriausybės klaidas ir darbo trūkumus vardijo R.Žemaitaitis.
Seimo narys pabrėžė, kad Vyriausybėje trūksta lyderystės, o premjeras S.Skvernelis nesusigaudo įstatymų leidyboje.
Ką jam ten klapčiukai pasako, tai bando kažką daryti. Jis net nežino teisėkūros pagrindų ir teisėkūros proceso, – griežtai premjero darbą vertino „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas.
„Ką jam ten klapčiukai pasako, tai bando kažką daryti. Jis net nežino teisėkūros pagrindų ir teisėkūros proceso“, – griežtai premjero darbą vertino „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas.
„Ministrai, kurie tariami profesionalai atėjo, ir ką matome? Vienas ten pas tėvą akinius keitė, antras atėjęs iš visuomeninės organizacijos, trečias – irgi iš ten pat, ketvirtas – kažkokio skyriaus tebuvęs specialistas“, – vardijo R.Žemaitaitis, pabrėždamas, kad pozityviau galima vertinti tik ūkio, užsienio reikalų, susisiekimo ministerijų darbą.
„Žemės ūkio ministerija su aplinkos tai buvo apgailėtinoje situacijoje. Ypač poveikio aplinkai vertinimo klausimu. Jei pažiūrėsite, kiek buvo sudaryta darbo grupių ir kiek komitetai darė klausimus, tai 90 procentų įstatymai buvo pakeisti. Vyriausybės išvadų vėlavimas išvis parodo, kad Vyriausybėje yra toks lengvas bordelis. Niekas nežino, kas už ką atsakingas“, – Vyriausybės veiklą talžė opozicijos atstovas.
Jo manymu, valdančioji koalicija pasižymėjo pakankamai neblogu darbu, nes sugebėjo „išlaužyti rankas koalicijos partneriams“.
„Socdemai kone viskam paklusdavo, išskyrus urėdijų klausimą, bet čia buvo daugiau toks jų bandymas politiškai pašantažuoti valstiečius, dėl ko jie nuėjo pas konservatorius“, – svarstė R.Žemaitaitis.
„Visuose kituose klausimuose, kaip pasakydavo ar pagrasindavo, taip jie ir darydavo“, – apie valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų santykį kalbėjo jis. „Šita disciplina, šitas dvarponio ir caro vaidmuo čia visai gerai tiko. Aš manau, kad jie taip ir toliau dirbs“, – pridūrė R.Žemaitaitis, užsimindamas, kad savo nedidelės frakcijos veiklą taip pat vertina septynetu.
