Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija mano, kad reikėtų dar kartą bandyti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl informacijos nutekinimo ir tuomet jau spręsti dėl parlamento pirmininkės atsakomybės.
„Mes esame pasiruošę bandyti dar kartą registruoti nutarimo projektą dėl specialiosios laikinosios komisijos sudarymo. Vis dėlto manome, kad teisinis kelias yra tos komisijos sudarymas ir jos darbo rezultate matytume, ar galimas tolesnis atsakomybės kėlimo kelias“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
Anot jos, per neeilinę sesiją nuskambėję Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės atsakymai aiškumo nedavė.
„Tiesos juk neišgirdome, o specialioji komisija veikia kitai principais, žmogus pasirašo, kad neduos melagingų parodymų. Jeigu jis duoda, prisiima atsakomybę, tai veda į apkaltą ar nepasitikėjimą“, – teigė A.Norkienė.
Kiti opozicijos atstovai tvirtino matantys pagrindą nepasitikėjimo pareiškimui ir be specialaus tyrimo.
„Pagrindą aš matau, bet nematau visiškai jokios galimybės“, – pirmadienį BNS sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Anot jo, Seimo opozicijos galimybes vaizdžiai atskleidė praėjusią savaitę vykęs balsavimas, kai nepavyko sudaryti parlamentinio tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Tuomet už opozicijos inicijuotą parlamentinį tyrimą balsavo 52 Seimo nariai, 44 buvo prieš ir 16 susilaikė. Šiame balsavime nedalyvavo 15 Seimo mažumos atstovų.
„Kai opozicija tesugeba 40 ar 45 balsus surinkti, (...) kai pusė socialdemokratų neateina į neeilinį posėdį tais klausimais balsuoti, akivaizdu, kad žaidžiamas žaidimas nelabai sąžiningas. Akivaizdu, kad taip nutiktų ir kitus veiksmus darant“, – sakė A.Mazuronis.
„Tokiai pakrikusiai ar išsiskaidžiusiai opozicijai galimybė sugeneruoti daugiau negu 45–50 balsų bet kokiu klausimu, manau, šioje kadencijoje praktiškai yra lygi nuliui“, – pridūrė jis.
„Darbiečio“ teigimu, tokiomis aplinkybėmis kalbos apie Seimo pirmininkės politinę atsakomybę tėra opozicijos atstovų politikavimas.
„Visų pirma opozicinėms frakcijoms reikia susėsti viduje pasišnekėti, kaip jos mato situaciją, tada frakcijų vadovybės galėtų susėsti prie bendro stalo ir diskutuoti, ir tik tada eiti į viešumą su tokiais pasiūlymais, su tokiomis idėjomis, o ne principu – kas pirmesnis, tas geriau atrodys, o visi kiti – iš paskos. Tas principas opozicijoje jau kurį laiką yra labai aktyvus, bet jis nelabai duoda rezultatą“, – BNS teigė A.Mazuronis.
Kita vertus, ir jis, ir kiti Seimo opozicijos atstovai tvirtino, kad Seimo pirmininkės elgesys K.Bartoševičiaus istorijoje suteikia pagrindą kelti klausimą dėl nepasitikėjimo ja.
„Mes frakcijoje dar nešnekėjome, bet akivaizdu, kad yra daug melo toje istorijoje, yra daug ciniško požiūrio, yra daug manipuliavimo. Matyt, reikėtų kalbėti apie atsakomybę, bet šiuo atveju efektyviausias būdas būtų apeliuoti į tai, kad patys žmonės, kurie įtraukti į šią istoriją, turėtų suvokti tam tikrą politinę atsakomybę, atskirti ją nuo teisinės atsakomybės ir prisitaikyti ją. Kad patys žengtų žingsnį“, – sakė „darbietis“.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė pirmadienį BNS taip pat tvirtino, kad frakcijoje kol kas nesvarstyta galimybė inicijuoti nepasitikėjimą V.Čmilyte-Nielsen, nors „netenkina esama situacija, bendravimas ir pasitikėjimo lygmuo tarp Seimo narių ir Seimo vadovės“.
„Minčių tokių yra nuskambėję, kadangi tai jau nebe pirmas kartas, kai mus, švelniai tariant, paveda Seimo pirmininkė, bet nesame priėmę jokių sprendimų, laukiame atsakymo iš prokuratūros, nes partija kreipėsi dėl viso šito skandalo, ir tada spręsime“, – teigė socialdemokratė.
Lietuvos socialdemokratų partija vasario pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti neviešą informaciją seksualine prievarta prieš vaikus įtariamam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas mano, kad opozicija turėtų susėsti ir aptarti nepasitikėjimo Seimo vadove klausimą.
„Manau, kad ir kaip didelė dalis visuomenės, mes tikrai jaučiame, jog mažų mažiausia daugybę kartų buvo ne pilnos tiesos sakymo ar dalies tiesos nesakymo. Tam tikra prasme, tas momentas kelia didelį susirūpinimą, kad bandyta mažų mažiausia gudrauti, o kartais ir pameluoti. Visais šiais atvejais norėtųsi, jog tai būtų įvertinta ir politine prasme“, – BNS sakė politikas.
Tačiau ir jis, A.Mazuronis mano, kad prie šio klausimo reikėtų grįžti po savivaldos rinkimų.
„Kadangi tiek daug buvo kaltinimų, kad čia viskas politiniais rinkimų ciklo motyvais grįsta, sakyčiau, kad daugiau logikos būtų, jei būtų kalbama, bent jau pirmojo rinkimų turo“, – teigė L.Savickas.
Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną, Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.
Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29.
Jis atstatydinamas, jeigu per slaptą balsavimą už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė, tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
