Itin dideliu dosnumu pagarsėję „Lietuvos geležinkeliai“ labiausiai – net 0,5 mln. eurų per metus remdavo krepšinį, pinigų tekdavo ir vaikų darželiams, mokykloms, parapijoms. Bendrovė labdarai išdalijo 2015 m. – 1 mln. eurų, 2016 m. – beveik 900 tūkst. Kilus skandalui dėl galbūt neskaidrios veiklos, pasikeitus įmonės vadovui, prieš 2 metus paramos teikimas sustabdytas.
„Tiesiog buvo neaiškūs kriterijai ir skaidrumo trūko. Nebuvo paaiškinama, pagal kokius kriterijus skiriama. Kai mes norėjom paviešinti paramos gavėjų sąrašą, kai kurie paramos gavėjai ne iš karto sutiko, kad tai būtų atskleista. Buvo sustabdytas paramos teikimas nuo 2017 m. ir parengta nauja paramos skyrimo tvarka“, – pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento direktorius Mantas Dubauskas.
Tarsi Kalėdų seneliai valstybės įmonės 2017 m. išdalino beveik milijoną eurų – tai perpus mažiau nei prieš metus. Savivaldybių įmonės skyrė beveik 800 tūkst., kai kurios pinigus dalijo, nors ir dirbo nuostolingai.
Seimo Audito komitetui kilus abejonių, ar parama skirstyta skaidriai, pasiūlė visai uždrausti tokią veiklą. Tačiau Seimas nusprendė leisti valstybės ir savivaldybių bendrovėms, išskyrus nuostolingas, labdarą teikti ir toliau, tik pagal naujas taisykles.
„Tai turi būti vieša paraiška, viešas konkursas ir teikiama paraiška, kam ją gali gauti. Ir tai akcentuojama, kad ta parama būtent socialinėms reikmėms“, – sakė Seimo LVŽS frakcijos narė Guoda Burokienė.
Tai turi būti vieša paraiška, viešas konkursas ir teikiama paraiška, kam ją gali gauti. Ir tai akcentuojama, kad ta parama būtent socialinėms reikmėms, – sakė Seimo LVŽS frakcijos narė Guoda Burokienė.
„Tą pelną galima paimti per dividendus į biudžetus ir skaidriai, viešai paskirstyti, kaip ir kitus viešus pinigus. Dabar nors ir reglamentavom įstatymo lygiu tą paramos teikimą ir nustatėm kažkokius ribojimus, vis tiek bus neišvengiami atvejai, kai kažkoks įtakingas politikas paprašys, kad čia reikia mano apygardai, reikia prieš rinkimus paremti, ir tokių spragų palieka“, – teigė Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, per metus uždirbusios iki 0,5 mln. eurų pelno, paramai galės skirti dešimtadalį jo, kurios gaus iki 2 mln. eurų pelno – 5 proc., o uždirbusios daugiau nei 2 mln. – 3 proc., bet ne daugiau nei 0,5 mln. eurų.
„Visą laiką kyla klausimas dėl skaidrumo. Tenka apgailestauti, kad Seime priimtame įstatyme yra tos taisyklės, bet labai keistai skamba, kad kuo įmonė dirba mažiau pelningai, tuo ji galės skirti didesnę procento dalį labdarai ir paramai“, – stebėjosi Seimo Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė.
Opozicija kreipėsi į prezidentę, prašydami vetuoti įstatymo pataisas, leidžiančias valstybės ir savivaldybių įmonėms teikti labdarą.
