Seimas priimdamas tokią rezoliuciją deklaruotų, kad „balsavimu reiškia savo pasitikėjimą Seimo pirmininkės tolesniu darbu po politinės korupcijos bylos pasibaigimo nepaisant to, kad ji tuo pačiu metu vadovauja partijai, kurios atžvilgiu buvo paskelbtas ir jau įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis“.
Viena rezoliucijos iniciatorių, Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė sako, kad toks formatas pasirinktas, nes opozicijai neužtektų balsų parlamento vadovei pareikšti nepasitikėjimo, o kartu tai būtų proga parlamento vadovei atsiprašyti žmonių už politinės korupcijos bylą.
„Kai kurios opozicinės frakcijos (Darbo partijos – BNS) pačios turi teisinių problemų, o socialdemokratai kartais, matyt, jaučiasi ne opozicijoje, o valdančiaisiais, į interpeliacijos procedūras žiūrėjo gana skeptiškai. Todėl buvo nuspręsta eiti tokiu keliu – sudaryti galimybę visam Seimui, ir ypač valdantiesiems, išreikšti pasitikėjimą ir, kas dar svarbiau, atsiprašyti visų žmonių už korupcines bylas“, – BNS sakė A. Širinskienė.
„ Aš manau, ko šioje situacijoje labai trūko, tai atsiprašymo ir pripažinimo, kad tai buvo padaryta, kol kas tik bandoma išsiginti šios situacijos“, – pažymėjo A. Širinskienė.
Ji taip pat teigė, jog šią savaitę į opozicijos užduotus klausimus dėl galimybių toliau eiti pareigas atsakiusi V. Čmilytė-Nielsen „praktiškai išsigynė nieko nepažįstanti, nežinanti ir už nieką neatsakinga“.
A. Širinskienė taip pat teigė, jog, nors rezoliucija teisinių pasekmių nesukuria, šiuo atveju svarbiausias yra moralinis įvertinimas.
„Opozicija viena be valdančiųjų palaikymo tų teisinių pasekmių niekada negali sukelti, bet norisi aiškaus valdančiųjų pasakymo, kad Seimo pirmininke pasitiki“, – pažymėjo opozicijos atstovė.
Rezoliucijos projektą registravo beveik penktadalis parlamentarų iš opozicinių „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų ir Seimo narių mišrios grupės.
Dokumentu taip pat būtų atsiprašoma rinkėjų, kad „Seime susiklostė tokia situacija, jog į valdančiąją koaliciją įeina partija, kurios atžvilgiu politinės korupcijos byloje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir dėl to Seimas galėjo būti diskredituotas tiek visuomenės akyse, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje“.
Taip pat parlamentas pasisakytų, kad „netoleruoja politinės korupcijos ir griežtai smerkia bet kokias jos apraiškas politikoje“.
Dėl politinės korupcijos bylos į opozicijos klausimus Seimo salėje antradienį atsakiusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė neketinanti palikti pareigų, nes partija yra persitvarkiusi, o dėl jos pačios nepakantumo korupcijai nėra girdėjusi jokių abejonių.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai. Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.
Šioje byloje taip pat nuteista opozicinė Darbo partija, jos atstovas Seimo narys Vytautas Gapšys, koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) ir buvęs jo prezidentas Raimondas Kurlianskis.