„Aš tai vadinu brandos stoka, nes santykiai labai suasmeninti, visiškai negalvojama apie atsakomybę, valstybės ir žmonių interesus. Toks politikavimas ir politikų elgesys neatsakingas, nes rinkėjai juos rinko dirbti Lietuvai, o ne tam, kad jie aiškintųsi santykius“, – transliacijos „100 valandų Lietuvai“ metu kalbėjo prezidentė.
Nors, anot jos, politinė kultūra staiga nepasikeis, egzistuoja tam tikros „raudonos ribos“, kurias peržengus prasideda destrukcija, trukdanti valstybės raidai.
„Visuomet kyla tam tikrų nesutarimų, egzistuoja interesų skirtumai, tačiau yra tos raudonosios ribos, kurių negali peržengti joks politikas“, – pabrėžia D.Grybauskaitė.
Tačiau panašu, kad šiame Seime šios raudonos ribos gerokai prasiplėtė. Parlamentinė opozicija įsitikinusi, kad valdantieji ir toliau nepaisys jų teisių. Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad opozicijai visos teisės garantuotos ir būtent jos atstovai nepagrįstai puola valdančiąją daugumą.
Biudžetą stums buldozeriu?
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas, portalo LRT.lt paklaustas apie artėjančią rudens sesiją, sakė didelių vilčių neturintis. Anot politiko, jau anksčiau tapo aišku, kad opozicijos siūlomų teisės aktų svarstymas vilkinamas, o kai kurie jai atstovaujančių parlamentarų siūlomi teisės aktai atmetami ir vėliau iš naujo pateikiami valdančiųjų, taip norint prisiimti laurus.
„Mes pateikėme 51 projekto sąrašą, bet vėl neturime iliuzijų. Praėjusioje sesijoje iš 54 mūsų projektų mums leido pateikti keturis“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Anot jo, valdantiesiems ir opozicijai suteikiamos nevienodos galimybes, nes „valstiečių“ atstovų projektai praeina visas tris priėmimo stadijas, net jei jie būna įregistruoti likus keletui dienų iki sesijos pabaigos. O dar prieš sesiją įregistruoti opozicijos pasiūlymai, pasak politiko, dažniausiai įstringa komitetuose.
„Mano paties projektų yra pora, o frakcijos bent šeši, po pateikimo metus laiko neapsvarstyti komitetuose, todėl negali judėti toliau. Taip blokuoja opozicijos projektus“, – sakė liberalas.
Jis taip pat pasakojo, kad du kartus buvo pateikęs pasiūlymą dėl teisės prekiauti nereceptiniais vaistais degalinėse bei parduotuvėse. Abu kartus projektas buvo atmestas be galimybės tobulinti. Tačiau esą netrukus tokį patį projektą pateikė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ir jis buvęs priimtas.
„Nėra gražiai elgiamasi ir kai prezidentė ragina galvoti apie valstybės interesus, o valdantieji galvoja apie savo interesus. Sako, kad opozicija nieko nesiūlo. Peržiūrėkite mūsų projektus. Sutinku, gal galima geriau, bet mes siūlome“, – teigė E.Gentvilas.
Pasak jo, itin daug ginčų ir diskusijų rudens sesijoje sukels du svarbūs klausimai – kitų metų biudžeto tvirtinimas ir komisijos, kuri tęstų parlamentinį tyrimą dėl verslo įtakos politikams, sudarymas. E.Gentvilas svarstė, kad biudžetą greičiausiai bus bandoma „prastumti buldozeriu“, o komisijos sudarymas sukels daug ginčų, kurie atims laiką iš svarbių klausimų svarstymo.
„Reikalingas tikrai labai rimtas darbas, laukiame iš vyriausybės biudžeto projekto. Bijau, kad vėl bus einama buldozeriniu keliu kalbant, kad būtinai reikia iki galo priimti biudžetą. Pamirštama, kad taip aukojama kokybė“, – sakė politikas, pridurdamas, kad Biudžeto sandaros įstatymas leidžią biudžetą patvirtinti ir po naujųjų metų.
Kalbėdamas apie parlamentinio tyrimo komisijos sudarymą, liberalų lyderis nuogąstavo, kad tai bus dar vienas atvejis, kai Seimo salėje skambės ginčai ir replikos apie politinius oponentus.
„Deja, vėl dergsimės, nežiūrėdami, ko prezidentė palinkėjo parlamentui. Deja, vėl kalbėsime apie praeitį. Labai aiškūs taikiniai. Prezidentė siūlo galvoti apie valstybės reikalus, bet R.Karbauskis su Agne Širinskiene siūlo pakalbėti apie prezidentės reikalus ir, akivaizdu, apie konservatorius.
Kai tų politiškai aukštų argumentų trūksta, prasideda argumentų į žmogų politika. Tada mes ir matome tą demagogiją, kuri pateisinamus konfliktus paverčia rietenomis, – sakė Lauras Bielinis.
Reikia visiškai gniuždyti opoziciją, reikia perimti visus bunkerius, tą jie ir darys. Rimto darbo tai neatneš. Bus daug aistrų, daug užimtų Seimo darbuotojų, daug skandalų, ne apie valstybės kūrimo reikalus, bet apie kerštą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Atsižvelgiama ne į visas teises
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Juozas Olekas kalbėjo, kad, nors ir kyla nesklandumų, ketina valdantiesiems siūlyti susitelkti ir vieningai dirbti.
„Mes bandysime siūlyti. Turime daug pasiūlymų, kaip suvaldyti tą situaciją, kuri dabar yra dėl medikų, mokytojų, aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų, dėl augančių kainų, aplinkosaugos. Tokių pasiūlymų turime, esame įregistravę daug įstatymų projektų.
Vyks pasitarimas pas pirmininką šią savaitę, bandysime pasiūlyti. Vilčių nėra daug, bet bandysime“, – kalbėjo J.Olekas.
Paklaustas apie aistras dėl parlamentinio tyrimo komisijos sudarymo, J.Olekas teigė, kad socialdemokratai visada buvo ne už komisijas, o už darbą. Anot jo, jei komisija bus sudaryta, jos veikloje dalyvaus, tačiau tai nėra jų prioritetas.
Anot politiko, biudžeto priėmimas yra itin svarbus, nes nuo to labai daug kas priklauso.
„Mes manome, kad per biudžetą yra paskirstoma per mažai lėšų, ir tuomet išeina paklodės tampymas į visas puses. Pasiūlymai yra ant stalo, bet dabar kamuolys valdančiųjų pusėje. Stengsimės padėti jiems apsispręsti“, – kalbėjo LSDP frakcijos seniūnas.
Pasak J.Oleko, kai kurie socialdemokratų siūlyti įstatymų projektai buvo priimti, nors esą pasitaikė ir plagijavimo atvejų, kai valdantieji LSDP projektus kopijavo ir pateikė kaip savo. Tiesa, J.Olekas dėl to akmens užantyje nelaiko ir sako, kad svarbu ne kieno pavardė prie projekto, o tai, ar nesikeitė pasiūlymo esmė.
„Dalis projektų pasiekia tikslą, dalis – ne. Bet yra kiti dalykai. Pavyzdžiui, atstovavimas Seimo valdyboje. Dabar mes girdime, kad, bandant pritraukti į valdančiųjų pusę kai kuriuos Seimo narius, jiems dalinamos vietos valdyboje. Dabartiniai valdantieji neturi net 71 Seimo nario, tad valdyboje turėtų būti didesnis atstovavimas opozicijos frakcijoms. Deja, to nėra. Bet ne postų reikia, o darbų“, – kalbėjo J.Olekas.
Apie tai, kad Seimo valdyboje turėtų būti du opozicijos atstovai, kalbėjo ir E.Gentvilas. Anot politiko, anksčiau opozicija Seime turėjo du atstovus, tačiau į valdžią atėjus „valstiečiams“ ši nuostata buvo pakeista.
Dėl nesantaikos kaltina opoziciją
Apie santykius su opozicija paklaustas valdančiųjų lyderis R.Karbauskis teigė, kad į opozicijos atstovų pageidavimus ir teises atsižvelgiama, o konfliktus kelia būtent jie, o ne „valstiečiai“.
„Man labai linksma klausytis, kad jie vėl bus užmiršti. Jie pagal statutą turi visas teises pateikinėti projektus, yra dienos, kada jie gali tai padaryti. Problema yra jų pačių. Pragmatiškumo, bendradarbiavimo nėra jokio, ir tai tikrai ne dėl „valstiečių“ kaltės“, – tikino LVŽS lyderis.
R.Karbauskis pažymėjo, kad opozicija nuo pat parlamento rinkimų bandė viską „griauti“ ir kartoti, kad jiems neleidžiama dirbti. Tokias kalbas jis vadino absurdu ir teigė, kad opozicijos atstovai nesiūlo nieko „suprantamo ir apčiuopiamo“.
„Pirmiausia normali opozicija turi turėti šešėlinį ministrų kabinetą, programą. Ar tai yra? Nėra. Paprasčiausiai yra ekspromtas žmonių, kurių minimali programa buvo sugriauti šitą Seimą ir kuo greičiau pasiekti neeilinius Seimo rinkimus“, – kalbėjo politikas.
Reaguodamas į opozicijos teiginius, kad jų pateikti įstatymo projektai nėra svarstomi komitetuose, R.Karbauskis sakė, kad opozicijos pasiūlymai svarstomi, o E.Gentvilas esą kalba apie „porą ne į temą pateiktų pavyzdžių“, kurių komitetas savo nuožiūra neįtraukė į darbotvarkę.
„Nesu girdėjęs apie tokį atvejį, kad kažkas tyčia nesvarstytų įstatymo projekto“, – teigė jis.
Politikas dėstė, kad pritaria prezidentei dėl darbo valstybei, tačiau mato „patyčių retoriką“, sklindančią iš opozicijos. Kalbėdamas apie patyčias, kurias esą patiria iš opozicijos, R.Karbauskis patikino, kad tyrimas dėl verslo įtakos parlamentarams bus vykdomas.
„Tai neturi nieko bendro su ginčais tarp pozicijos ir opozicijos. Tai yra normalus politinis procesas, mes turime atsakyti į klausimus – kas ir kodėl buvo daroma. Įtariu, kad prezidentūra labai nenori tyrimo, bet jis bus“, – kalbėjo R.Karbauskis, pridurdamas, kad nesiekia pozicijos ir opozicijos priešpriešos.
Konfliktai gali ir padėti, jei jie aukšto lygio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis kalbėjo, kad tai, kas vyksta Seime, esą ideologijų, pozicijų, interesų konfliktai, kurie neišvengiami parlamentinėje veikloje. Anot jo, nediskutuoja tik totalitarinio režimo „parlamentai“.
„Tie visi konfliktai atrodo kartais labai skandalingai ir destruktyviai, bet jie neišvengiami ir net savotiškai būtini“, – kalbėjo L.Bielinis, pridurdamas, kad konfliktų atžvilgiu tai nėra pats sudėtingiausias Lietuvoje kada nors veikęs Seimas.
Politologas priminė pirmąjį Seimą po Nepriklausomybės atkūrimo, kuriame konfliktai buvo tokie aršūs, kad Seimas skilo į dvi dalis ir posėdžiavo skirtingose salėse.
Anot L.Bielinio, šiuo metu Seimui svarbu ne baigti rietenas, o pasiekti, kad konfliktas būtų kokybiškas, t.y., kad temos, dėl kurių konfliktuoja ir argumentai, kurie naudojami, būtų aukšto ekonominio, socialinio, politinio, teisinio lygio.
„Kai tų politiškai aukštų argumentų trūksta, prasideda argumentų į žmogų politika. Tada mes ir matome tą demagogiją, kuri pateisinamus konfliktus paverčia rietenomis“, – sakė politologas.
Paklaustas apie tai, ar kylantys konfliktai nesutrukdys svarbių projektų, tokių, kaip kitų metų biudžetas, priėmimui, L.Bielinis teigė, kad tai gali nutikti. Pasak jo, biudžeto svarstymo metu bus daug kaltinimų, kuriais bus bandoma įrodyti, jog tam tikrais pasiūlymais siekiama patenkinti tam tikro asmens ar grupės interesus.
„Bandymai bus argumentuoti valstybės naudą visai kitoje vietoje. Ko gero, bendrumo lygmuo atsiras tuomet, kai bus aiški ilgalaikė valstybės strategija. Šiandien mes tokios strategijos nematome nė vienoje politinėje jėgoje, nematome ir iš prezidentūros pusės teikiamų kažkokių strateginių tikslų“, – sakė L.Bielinis.
Pasak jo, artėjant rinkimams, dalis politikų naudosis rudens sesija, kad išryškintų save ar savo politinę jėgą. Be to, politologas teigė, kad prasideda kova ne tik dėl savivaldos ar prezidento, bet ir 2020 metų Seimo rinkimų.
