Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis pirmadienį 15min teigė, jog jokių pokyčių santykiuose su valdančiaisiais neįvyko. Dėl to frakcija, anot jo, pasišalins iš Seimo posėdžio antradienį.
S.Skvernelis: pirmas žingsnis yra
„Bent jau kol kas jokių pokyčių neįvyko, tai dalyvausime 10 val. posėdyje, o paskui 14 val. greičiausiai bus taip, kaip buvo ketvirtadienį“, – pasakojo parlamentaras.
Jis palankiai įvertino Seimo pirmininkės iniciatyvą sudaryti dialogo grupę esamai situacijai spręsti. To reikalavo opozicija.
„Aš manau, kad tai yra pirmas žingsnis, nes galima galbūt pradėti konstruktyviau kalbėtis. Pradžia tikrai yra gera, jeigu tokia grupė bus sudaryta. Kai ji susirinks į pirmą susirinkimą, tada matysim, ar geras žingsnis, ar ne“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Kol kas numatyta, kad antradienį 14 val. vyks tik vakarinis Seimo posėdis. Jo darbotvarkėje nėra opozicijos pristatomų klausimų.
Ketvirtadienį rytiniame Seimo posėdyje prezidentas Gitanas Nausėda skaitys metinį pranešimą. Demokratai, pasak jų atstovo S.Skvernelio, šio pranešimo klausysis.
V.Fiodorovas: nėra pagrindo grįžti posėdžiauti
Kad niekas nepasikeitė po to, kai opozicija paskelbė protestą, sutiko ir „darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
„Niekas nepasikeitė. Aišku, yra kvietimas sudaryti darbo grupę. Pateiksim savo atstovus iš frakcijos, bet toliau dar niekas nėra pasikeitę. Tai toliau, kol niekas nėra pasikeitę, kol valdančiųjų tonas nėra pasikeitęs, tai nėra pagrindo grįžti posėdžiauti bendrai“, – 15min komentavo politikas.
Jis reiškė viltį, kad bent jau dialogo grupėje pozicijos ir opozicijos atstovai pradės kalbėtis.
„Matyti, kad skauda valdantiesiems. Jiems opozicijos balsų bet kokiu atveju reikia, Seimo darbas be opozicijos, nepaisant to, kad jiems atrodė, kad jie čia viską gali padaryti, sunkiai įsivaizduojamas, tai turi pradėti kalbėtis normaliai, be arogancijos, be kažkokio buldozerio, kai visi klausimai, kuriuos teikiame, išmetami. Manau, viskas gali grįžti į senas vėžes“, – teigė V.Fiodorovas.
„Darbiečiai“, jo teigimu, bus Seimo posėdžių salėje, kai metinę kalbą sakys G.Nausėda.
J.Pinskus: pažiūrėsim, kaip veiks darbo grupė
Lietuvos regionų frakcija taip pat greičiausiai nedalyvaus antradieniniame Seimo posėdyje, teigė frakcijos seniūnas Jonas Pinskus.
Norą Seime įkurti pozicijos ir opozicijos dialogo grupę jis įvertino palankiai:
„Bet kokia iniciatyva, kuria norima kalbėtis ir derinti pozicijas, yra gerai. Manau, kad labai gerai, kad nors tokia iniciatyva yra.“
Paklaustas, ar tokios grupės užtenka, kad opozicija grįžtų į įprastą darbą, politikas nesiėmė užbėgti įvykiams už akių.
„Pažiūrėsim, kaip veiks tas formatas ir kokios bus kalbos. Jeigu tokios pat arogantiškos ir [valdantieji] nenorės nieko girdėti, tai nieko gero. <...> Aš manau, kad nei opozicija, nei pozicija nesijaučia komfortabiliai šiuo atveju. Kažkaip tas klausimas turėtų būti išspręstas“, – komentavo J.Pinskus.
Jo atstovaujama frakcija prezidento metinio pranešimo taip pat žada klausytis Seime.
J.Sabatauskas: nėra taip, kad norim atostogų
Socialdemoratas Julius Sabatauskas kol kas nesiėmė teigti, ar jo atstovaujama frakcija nedalyvaus antradienio Seimo posėdyje.
„Frakcija ką nuspręs tą ir darysim. Rytoj frakcijos posėdy 9 val. ir priimsim sprendimą“, – sakė jis.
J.Sabatauskas reiškė viltį, kad Seime kuriamoje pozicijos ir opozicijos dialogo grupėje esminės problemos išspsręs ir visi galės grįžti prie įprasto darbo.
Tikiuosi, kad toje dialogo grupėje pagrindiniai klausimai išspsręs ir grįšim dirbti.
„Tikiuosi, kad toje dialogo grupėje pagrindiniai klausimai išspsręs ir grįšim dirbti, nes turbūt niekas tyčia negalvoja susikurti sau papildomų, įstatyme numatytų Seimo narių atostogų – esą mes pasiimsim sau dabar atostogas. Ne, nieko to nėra.
Kiekvienas, manau, Seimo narys norėtų toliau dirbti komitetuose ir plenarinio posėdžio metu, tiesiog dabar susidarė tokia sitaucija, kad vis tiktai [reikėtų] didesnį dėmesį skirti neatidėliotiniems socialiniams ekonominiams klausimams, ypač įvertinus infliacijos mastus“, – komentavo tautos atstovas.
Pažymėjus, kad praėjusią savaitę apie opozicijos iškeltus reikalavimus kalbėjusieji valdantieji nežadėjo, kad jie bus įgyvendinti, J.Sabatauskas teigė, jog valdantieji dėl tokių dalykų kaip PVM lengvata šildymui turėtų tartis su opozicija ir atsižvelgti į jų siūlymus.
Toks elgesys, pasak J.Sabatausko, būtų motyvacija grįžti posėdžiauti į įprastą Seimo posėdžių salę.
Tiesa, socialdemokratai, anot politiko, joje ketina klausytis metinio prezidento pranešimo.
J.Jarutis: posėdžiausime atskirai
Kad antradienį paliks Seimo posėdį, BNS patvirtino ir "valstiečių" atstovas Jonas Jarutis.
„Preliminarus planas – dalyvaujame iškilmingame posėdyje, o paskui išeiname į Kovo 11-osios salę“, – pirmadienį komentavo jis.
„Kol vyks derybos, kol sutarsime, kaip pagerinti mūsų bendrą darbą, toks yra mūsų nutarimas“, – teigė politikas.
J.Jarutis yra atsakingas už opozicinės darbotvarkės sudarymą.
Pasak parlamentaro, jų posėdis turės labiau simbolinę prasmę, jame apsvarstyti klausimai nebus laikomi oficialiosios teisėkūros dalimi.
Seimo pirmininkė dėkoja už paramą
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pirmadienį pranešė išsiuntusi visiems frakcijų seniūnams laišką, kuriame dėkoja opozicijos atstovams, parėmusiems „valstybiškai svarbius sprendimus“.
„Pastaroji savaitė tapo įprastai išskirtinė šios kadencijos Seimui. Nuo pirmosios dienos, kai 2020 m. lapkričio 13 d. prisiekėme Lietuvos valstybei, dirbame sudėtingomis, išskirtinėmis sąlygomis.
Per beveik 600 dienų Seimui ir Vyriausybei tenka nuolat kovoti su išorinėmis krizėmis – pasauline pandemija, hibridine Baltarusijos ir Rusijos režimų ataka, kuria mėginama sukelti migracijos krizę, Rusijos karu Ukrainoje. Situacijos, kuri yra šiuo metu, Europoje nebuvo daugelį dešimtmečių. Taip, Lietuva nekovoja kare, Lietuvos politikai nekovoja Ukrainos mūšiuose, tačiau Vilnių nuo agresorės karo mašinos skiria vos 30 kilometrų, o Lietuvos uostą Klaipėdą – ir dar mažiau.
Jums šios aplinkybės puikiai žinomos. Mes diskutavome, balsavome, ginčijomės ir radome sprendimus, kurių ypač reikėjo per kiek daugiau nei 1,5 metų, kad apsaugotume valstybę nuo pavojų, kuriuos vieną po kito pateikia pasaulis ir agresyvūs, diktatoriški kaimynų režimai.
Mes Seime priėmėme valstybei gyvybiškai svarbių sprendimų, padėjusių apsaugoti Lietuvos žmones nuo šaliai tekusių išbandymų grėsmės. Ne kartą balsavome susitelkę, suprasdami kiekvienam tenkančią atsakomybę.
Lietuva, kaip teisingai įvardija opozicija savo kreipimesi, šiandien susiduria su milžiniškais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.
Lietuva, kaip teisingai įvardija opozicija savo kreipimesi, šiandien susiduria su milžiniškais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Daugumos nebūtų buvę, jeigu Rusija dar praeitais metais nebūtų pradėjusi ruoštis karui ir taip sukėlusi energetinių išteklių kainas. Tikslas paprastas – sukelti Europos Sąjungos šalių visuomenių nepasitenkinimą ir politinį nestabilumą. Tačiau mes atsilaikėme, parodėme, kad galime susitelkti. Ir kaip visuomenė, ir kaip parlamentas.
Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam politikui, ypač priklausančiam opozicijai, parėmusiam valstybiškai svarbius sprendimus“, – laiške, kuris skelbiamas feisbuke, dėstė Seimo pirmininkė.
Opozicijos reikalavimus vertins darbo grupėje
Opozicija reikalauja mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas.
Visa tai, pasak V.Čmilytės-Nielsen, didintų valstybės išlaidas ir biudžeto deficitą, ir tai esą reikėtų vertinti labai atsakingai.
„Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, gebėjusia atsisakyti rusiškų dujų, naftos, elektros ir nebemaitinti Rusijos karo mašinos. Tai mums sukuria naujų galimybių, tačiau kartu ir naujų iššūkių. Ekonominiai ir juos lydintys socialiniai iššūkiai – vieni iš jų. Tokia, deja, yra šalia mūsų vykstančio karo kaina. Suprasdama situacijos rimtumą, Vyriausybė siūlė sprendimus, kuriuos Seimas priėmė kartu su šių metų biudžetu ir dar kartą – vos prieš 3 savaites.
Seimas, priimdamas 2022 m. biudžeto pakeitimus, patvirtino reikšmingas dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemones, nukreiptas į energinio kainų šoko amortizavimą, žmonių pajamų didinimą bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimą.
Patvirtinome finansavimą ir priemones dujų ir elektros kainų daliai kompensuoti, didinome senatvės pensijas, išmokas ir šildymo kompensacijas, neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Šioms infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms iš viso skirtas beveik 1 milijardas eurų (973 mln.).
Biudžeto projekto kryptis sutampa su Vyriausybės balandį pristatytu to paties pavadinimo 2,26 mlrd. eurų priemonių paketu. Kadangi tai iš dalies finansuojama nacionalinėmis lėšomis, priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.
Nuoširdžiai vertinu tai, kad balsuodama dalis opozicijos palaikė šiuos siūlymus.
Tačiau matome, kad yra noro dar labiau didinti valstybės išlaidas ir biudžeto deficitą, siūlant koreguoti kai kuriuos mokesčius ir įvesti naujų lengvatų.
Tai labai rimtas ir atsakingas veiksmas, opozicijos pareiškime įvardyti pasiūlymai, finansų ministerijos vertinimu, valstybės biudžetui papildomai kainuotų beveik 1,2 mlrd. eurų, o biudžeto deficitą didintų iki 7 proc. BVP.
Turime labai atsakingai vertinti siūlomas priemones, jų keliamą riziką ir realų poveikį jautriausioms visuomenės grupėms.
Toks fiskalinis skatinimas negali neturėti įtakos tolesnei infliacijos spiralei. Todėl turime labai atsakingai vertinti siūlomas priemones, jų keliamą riziką ir realų poveikį jautriausioms visuomenės grupėms, kad trumpalaikė nauda netaptų ilgalaikiais finansiniais sunkumais žmonėms.
Tai, tikiu, ir padarys darbą pradėjusi Dialogo grupė“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Siūlymus ragina užregistruoti
„Kaip pabrėžia Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo bei Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų ekspertai, sėkmingai kovai su infliacija būtinos labai taiklios priemonės, nes kitu atveju papildomos biudžetinės išlaidos gali atsigręžti tik dar didesne infliacija.
Vertindama tai, manau, kad opozicijos siūlymai gali būti ir yra registruojami, pateikiami ir svarstomi Seimo statuto nustatyta tvarka. Į pagrįstus siūlymus visada siekiame atsižvelgti, – pridūrė ji.
– Juolab kad ir pirmų 1,5 metų darbo statistika parlamente rodo ne tik aktyvų, bet ir rezultatyvų bendradarbiavimą su opozicija. Vertinant, kiek opozicijos inicijuotų įstatymų projektų buvo registruota (357), pateikta (255) ir kiek jiems Seime pritarta po pateikimo (146), akivaizdu, kad konstruktyvi opozicijos veikla Seime ir bendradarbiavimas davė gerų rezultatų. Šią kadenciją priimti jau 34 opozicijos įstatymų projektai, ir tai – tik pradžia.“
Seimo pirmininkė teigė tikinti, kad „vienybę demonstruojanti opozicija dar šią pavasario sesiją gali išsirinkti savo lyderį, kuris taptų dar vienu opozicijos atstovu Seimo valdyboje, taip opozicijos atstovų skaičius valdyboje didėtų iki 4“.
„Tiek opozicijos atstovų Seimo valdyboje ankstesnėse kadencijose nebuvo“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Ji reiškė viltį, kad Seimas grįš prie įprasto darbo:
„Atsižvelgdama į išbandymus, su kuriais susiduria tiek ES, tiek mūsų valstybė ir kiekvienas joje gyvenantis žmogus, viliuosi, kad gebėsime sugrįžti prie konstruktyvaus parlamento darbo. Turime tęsti įstatymų projektų, prie kurių labai svariai yra prisidėję įvairių partijų atstovai, svarstymus. Vienas tokių – vietos savivaldos įstatymas, itin aktualus visoms partijoms ir jų merams. Tokių įstatymų projektų yra ne vienas.“
Laiške frakcijų seniūnams Seimo pirmininkė nurodė pripažįstanti, jog sprendimas išbraukti opozicijos Seimo vicepirmininkus iš Seimo posėdžiams pirmininkaujančiųjų grafiko buvo „netikęs“.
„Aš pripažįstu, kad ketvirtadienio sprendimas dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams buvo netikęs, prisidedu prie kolegų atsiprašymo. Tai buvo perteklinis sprendimas, net ir vertinant opozicijos planus neiti į posėdžius.
Visada stengiausi laikytis esminio principo – būti pasiekiama visiems. Bendrauti, išgirsti, įtemptoje darbotvarkėje rasti laiko visuomenės grupėms, atskiriems politikams. Šio principo laikausi ir dabar kviesdama kalbėtis ir ieškoti susitarimo.
Aš pripažįstu, kad ketvirtadienio sprendimas dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams buvo netikęs, prisidedu prie kolegų atsiprašymo.
Šiandien pradėdami dvidešimtą šios kadencijos mėnesį turime galimybę naujai pažvelgti į opozicijos ir valdančiosios koalicijos santykius.
Įsipareigoju neapsiriboti tik Dialogo grupės formatu, nuolatinis bendravimas su visų frakcijų atstovais mums padės kurti konstruktyvią veiklą, kurti Lietuvos labui.
Išmintingų sprendimų mums visiems“, – laišką užbaigė V.Čmilytė-Nielsen.
Iškėlė reikalavimus
Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė K.Navicko atsakymams.
Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigė, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Vienas iš opozicijos reikalavimų – nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę. Reikalavimų yra ir daugiau. Su jais galite susipažinti čia.
Seimo pirmininkė anksčiau pranešė, jog opozicijos ir pozicijos dialogo grupė turėtų pradėti veikti šią savaitę.
Seimo pirmininkė atmeta priekaištus
Ji sutiko, kad valdantieji daro klaidų, tačiau atmetė opozicijos priekaištus, kad jos atstovų pateikti projektai nepraeina net pateikimo stadijos.
„Seimo sekretoriato duomenimis, šią kadenciją opozicijos iniciatyva užregistruoti 357 įstatymų projektai, 255 pateikti. Iš jų net 146 Seimas pritarė po pateikimo. Stabtelkime šiek tiek. Kaip matote, po pateikimo pritarta daugiau nei pusei opozicijos projektų. Kaip jiems sekėsi toliau? Šią kadencija priimti jau 34 opozicijos įstatymų projektai. Praėjusią kadenciją mes, būdami opozicijoje, tokio dėmesio iš valdančiųjų negalėjome tikėtis“, – feisbuke rašė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat pažymėjo, kad opozicija Seime niekada neturėjo tiek Seimo vicepirmininkų, kaip dabar, tai yra 3.
Prezidento G.Nausėdos nuomone, susiskaldymą Seime lėmė beatodairiški valdančiųjų veiksmai.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių“, – teigiama BNS prezidento atstovo Rido Jasiuliono atsiųstame komentare.
„Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – priduriama jame.
Seimo opozicija nutarė boikotuoti ne tik plenarinius posėdžius, bet ir darbą Seimo komitetuose, komisijose.
