„Tikrai matau gana daug chaoso, nesusikalbėjimo Vyriausybėje, bijojimo priimtų sprendimų, nematomi ministrai, kai kuriuos ir Seime sunku pamatyti, reikia specialiai kviestis, toks nevienareikšmiškas vertinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui pateiks praėjusių metų veiklos ataskaitą.
Komentuodamas atskirų ministrų darbą, S.Skvernelis daugiausia kritikos išsakė A.Dulkiui, o pozityviai įvertino užsienio reikalų ministrą G.Landsbergį bei socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.
„Norisi, kad ministras atsakingai toje situacijoje, kai jis turi pagrindinę temą, pandemiją, būtų ne tik daugiau matomas, bet ir gebėtų konkrečiai komunikuoti. Aš suprantu, ministras nėra sveikatos specialistas, nėra susipažinęs su šita sudėtinga sistema, jam sunku atsakyti į konkrečius klausimus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„To konkretumo trūksta, bijo dalyvauti spaudos konferencijose, bijo dalyvauti susitikimuose, taip pat į Seimą bijo ateiti“, – kritikavo S.Skvernelis.
Opozicijos atstovai anksčiau piktinosi, kad sveikatos apsaugos ministras neateina į parlamentą, posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu, svarbius klausimus deleguoja pristatyti viceministrams.
Kaip aktyvų ir turintį tvirtą poziciją S.Skvernelis išskyrė ministrą ir valdančiųjų konservatorių lyderį G.Landsbergį.
„Kalbant apie ministrų aktyvumą, matomumą, pozicijos atlaikymą, aš tikrai matau aktyvų užsienio reikalų ministrą. Mes galime diskutuoti dėl užsienio politikos kai kurių dalykų, bet turime apie ką diskutuoti, tikrai yra aktyvus ir atlieka savo darbą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Kalbant apie ministrų aktyvumą, matomumą, pozicijos atlaikymą, aš tikrai matau aktyvų užsienio reikalų ministrą.
„Matau, kad pastangas deda socialinės apsaugos ir darbo ministrė, ir tikrai sritis yra sudėtinga ir gana plati, daugiau ką nors išskirti yra sudėtinga“, – kitų ministrų darbą vertino opozicijos lyderis.
Seimui ketvirtadienį bus pristatyta pirmoji šio gruodį darbą pradėjusio Ministrų kabineto ataskaita.
„Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Kadangi praėjusios Vyriausybės veikla jau įvertinta Seimo rinkimuose, šioje ataskaitoje pasirinkome ne vardyti jos darbus, o pateikti plačią valstybės, ekonomikos ir visuomenės būklę atspindinčią (...) apžvalgą“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, kadangi aštuonioliktoji Vyriausybė darbą pradėjo COVID-19 pandemijos įkarštyje, jos suvaldymas ir su tuo susiję kiti darbai tapo svarbiausi darbotvarkėje.
Ataskaitoje nurodoma, kad dėl pandemijos, pernai, palyginti su 2019 metais, bendras Lietuvos prekių eksportas sumažėjo nuo 29,6 mlrd. iki 28,6 mlrd. eurų, lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus sumažėjo 4,8 proc., nedarbas padidėjo 2,2 procentinio punkto iki 8,5 proc., o užimtų gyventojų sumažėjo 1,5 procento. Nepaisant to, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis praėjusiais metais šalyje sudarė 1421 eurą ir didėjo 9,6 procento.
Ataskaitoje nurodoma, kad siekiama, jog paramą gautų labiausiai nuo COVID-19 nukentėję ir skaudžiausias pasekmes patiriantys verslai.
Seimo statute numatyta, kad metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.
Ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje turi dalyvauti visi ministrai.
Birželio 8 dieną Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, o jos pabaigoje parlamentarai gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti visi Seimo komitetai.
