„Mes nematome kito kelio kaip tarp frakcijų susitarti, tas buvo prieš ketverius metus, taip pat tarp frakcijų buvo susitarimas“, – sakė politikė.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos seniūno Vigilijaus Juknos teigimu, susitarimas turėtų būti pasirašomas tarp partijų.
„Noriu pabrėžti labai aiškiai, kad Darbo partijoje yra aiški struktūra ir frakcija niekaip savęs neatskiria nuo partijos. Tai šioje vietoje tikrai Darbo partija ir frakcija yra neatskiriamos dalys ir mano supratimu tai tokie siūlymai prasilenkia su logika ir šiai dienai mes nematome galimybių kalbėti apie tai“, – LRT teigė jis.
Tuo tarpu Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako, jog kalbėti būtų galima nebent apie bendrą opozicijos lyderį, kuris turėtų būti rotuojamas, tuo tarpu galimybių susitarti dėl bendrų tikslų jis nemato.
„Mes nekalbame, kad mes pasirašysime čia tuoj pat susitarimą“, – teigė jis.
„Yra skirtumai požiūrių į žmogaus teises, į kitus dalykus, tai jeigu ir galima kalbėti apie susitarimus, kurie buvo anoje kadencijoje, tai jie buvo grynai renkant opozicijos lyderį. Jokių ideologinių derinimų ir kažkokių didelių planų nebuvo“, – priminė politikas.
A.Norkienė sako, jog „valstiečiai“ siekia suburti opoziciją, nes tai padidina jos šansus būti išgirsta ir atstovauti savo rinkėjams.
A.Syso ir V.Juknos vertinimu, prie šio klausimo gali būti grįžta pavasario sesijoje.
Pagal Seimo statutą, jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, jis priklauso Seimo valdybai.
Lapkritį tariantis dėl opozicijos darbo, socialdemokratai teigė nesantys linkę pasirašyti dėl to specialių susitarimų.
